MINT TEA

2.10

-Ar tai būtų taip blogai?-paklausė šypteldamas.-Atleisti?

-Taip.-trumpam užsimerkiau.-Tai reikštų, jog aš turėčiau pamiršti visą skausmą, kuris neleido man užmigti naktimis.

-Tai galėtų būti nauja pradžia.-truktelėjo pečiais.

-Viskas labai komplikuota.-atsidusau.

-Yeah, suprantu tave.-linktelėjo.

-Ar tarp mūsų viskas gerai?-pažvelgiau į rudų akių savininką.

-Tarp mūsų visada viskas gerai.-pavėlė man plaukus nusijuokdamas.

-Liam, aš rimtai.-sukikenau.

-Aš taip pat.-linktelėjo.-Bet turėtum pasikalbėti su Aliss kai ji grįš. Ji tavęs pasiilgo.

-Aš taip pat.-šyptelėjau.

Kambaryje kelioms minutėms įsivyravo tyla, bet netrukus ji buvo pertraukta.

-Net jei ir nuspresi jį išklausyti...-sumurmėjo.-Tai nereiškia, jog viskas bus kaip anksčiau.-kilstelėjo antakius.-Galbūt tai padės tau suprasti kodėl jis taip pasielgė. Tikriausiai tu jam atleisi. Bet tai nereiškia, jog viskas bus taip, kaip buvo seniau. Tai, kad jam atleisi padės tau judėti pirmyn ir galų gale, tau gali pavykti pamiršti tą skausmą.-linktelėjo.-Pagalvok apie tai.

Liam baigęs savo pamokslą įsimetė kelis spragėsius į burną ir toliau žiūrėjo filmą, kol tuo tarpu aš vis tikrinau savo telefoną laukdama žinutės nuo Avos.
Ištryniau dar vieną Zayn žinutę ir patryniau akis.

Keista pagalvojus, jog prieš metus mano vienintelės bėdos buvo, jog oras lauke šiek tiek pasikeitė bei parduotuvėje baigėsi šokolado drožlės.
Nors dabartinės problemos nėra itin didžiulės, palyginus su tuo, kas vyksta pasaulyje, visgi, niekada savęs neįsivaizdavau tokioje pozicijoje, kai neduodami ramybės mane persekioja praeities šešėliai ir tikriausiai to net nesuprasdami jaukia mano gyvenimą iš naujo.
Visą šį laiką kartojau sau, jog esu pakankamai stipri ir aš puikiai susitvarkiau su visomis neigiamomis emocijomis, kurios buvo mane užvaldę. Bet Liam teisus. Negaliu kiekvieną kartą išgirdus Zayn vardą stabtelti dėl užplūdusių prisiminimų. Privalau iš visų jėgų stengtis judėti pirmyn.
Šios temos vengimas ir Zayn egzistencijos ignoravimas tikriausiai galų gale privestų mane prie visiško išprotėjimo, todėl nematau prasmės gyventi taip toliau. Ir galbūt kai išspręsiu nors vieną problemą savo gyvenime, galėsiu sutvarkyti ir kitas?

-Tuoj grįšiu.-sumurmėjau Liam ir pakilusi nuo sofos nukulniavau į vonios kambarį.

Surinkusi Zayn numerį pridėjau telefoną prie ausies ir laukiau kol jis atsilieps. Jaučiausi keistai jam skambindama, kai vos prieš kelias valandas palikau jį stovėti viduryje apsnigtos gatvės.

-Malia?-išgirdau jo duslų balsą.

-Tu neketini atstoti, tiesa?-pavarčiau akis.

-Aš tik noriu viską paaiškinti. Prisiekiu, jei po to nebenorėsi manęs matyti aš dingsiu.

-Turiu laiko rytoj po paskaitų.-sumurmėjau.

-Gerai. Kavinė, kur dirba Julia?-paklausė.

-Trečią.-linktelėjau.

-Puiku.-ištarė ir nieko nelaukdama padėjau ragelį.

Nebuvau šimtu procentų tikra, jog viską gerai apgalvojau, bet jaučiau, jog tai buvo teisingas sprendimas. Laikas judėti į priekį.