MINT TEA

32.

11.01

Juodas automobilis įsuko į mokyklos kiemą ir iš jo išlipo išsišiepusi Aliss ir gana linksmai atrodantis Liam. Su Aliss apsikabinome, vėliau tą patį padariau su Liam, vaikinai paspaudė rankomis ir visi patraukėme vidun.

-Ar tikrai turite treniruotis šeštadienį? Ir dar taip anksti.-Zayn nusižiovavo.

-Atranka jau pirmadienį. Iš visų dalyvaujančių atrinks tik dešimt geriausių.-pamojavau pirštu.

-Šiemet turime nugalėti. Tai labai svarbu.-Aliss pasakė pritardama.

-Paskambink kai reikės pasiimti.-Zayn rankomis apsivijo mano liemenį ir pakštelėjo į kaktą.

-Gerai.-nusišypsojau ir suglaudžiau mūsų lūpas.

-Sėkmės!-Liam pamojavo mums nueinant salės link.

-Vakar jis supažindino mane su savo mama.-Aliss išsišiepė.

-Juk tai šaunu!-džiaugiausi už ją.

-Nors manau, jog viskas vyksta per greitai. Mes bendraujame tik savaitę.-kilstelėjo antakius.

-Yeah, bet Liam kitoks. Jis lengvai prisiriša prie žmonių ir labai jais rūpinasi, todėl nieko keisto.-truktelėjau pečiais.

-Na, tikiuosi tai nepakenks.-numetė sportinį krepšį ant žemės.

-Zayn mama kviečia mane vakarienės. Vėl.-padariau tą patį.-Nežinau kaip pažiūrėti Zayn tėvui į akis.

-Kaip nors susitvarkysime.-linktelėjo ir pradėjome apšilinėti.

Darėme visokius pratimus ir laukėme kol čia pasirodys Brianna.
Netrukus ji įžengė į salę visas gerokai nustebindama. Jos plaukai buvo susivėlę, susikti į labai netvarkingą kuodą, ant jos veido nebuvo nei lašelio makiažio, paakiai atrodė tikrai labai tamsūs, o drabužiai buvo visiškai kitokie nei įprastai: vietoj aptemptų džinsų ar trumpo gražiai krentančio sijonuko ji dėvėjo paprastas laisvas sportines kelnes, jos palaidinė nebuvo aptraukta ir su didele iškirpte, priešingai - ji vilkėjo apsmukusį bliuzoną, kuris neatidengė nei vienos kūno vietos, o vietoj aukštakulnių avėjo lygiapadžius "Converse" firmos sportbačius. Jos akys buvo paraudę, kas rodė, jog ji neseniai verkė. Visų žvilgsniai susmigo į ją negalėdami patikėti, jog tai tikrai Brianna.

-Atėjau nes jums pažadėjau, nėra reikalo spoksoti.-sumurmėjo praeidama.

Ji puikiai girdėjo kaip visos merginos aplink šnabždasi, bet atrodo jai tai nerūpėjo. Panašu, jog ji patyrė per daug, jog dabar kreiptų dėmesį į paikas apkalbas. Pervėriau visas piktu žvilgsniu ir nukulniavau paskui Bri. Atsisėdau šalia jos ant suolelio ir ji keistai pažiūrėjo.

-Jei atėjai pasišaipyti, tai prašom. Nebūsi pirmoji.-nuleido akis.

-Kodėl turėčiau šaipytis?-susiraukiau.-Nekreipk į jas dėmesio.-linktelėjau į kiek toliau stovinčias merginas.-Man įdomu, kas tau nutiko ir ar galėčiau kuo padėti.

-Nemanau, jog kažkas gali man padėti.-ji pravirko.

Lėtai permečiau vieną ranką jai per petį ir apsikabinau stengdamasi nuraminti. Pastebėjau kaip Aliss paragino kitas merginas prieiti arčiau. Visa komanda susėdo ratu aplink mus ir įdėmiai stebėjo kas vyks toliau.

-Aš žinau, jog jums keista mane tokią matyti.-ji nusišluostė paakius.-Bet tiesiog neturėjau kur daugiau eiti.

-Bri.-viena iš merginų atkreipė jos dėmesį.-Tu mūsų šeima jau trejus metus. Gali mums pasipasakoti.

-Žinoma jei nori.-pridūrė Aliss.

-Kitu atveju nežinočiau ar galiu kuo nors pasitikėti, bet manau pirmadienį visi ir taip žinos, taigi nėra prasmės to slėpti.-giliai įkvėpė.-Aš laukiuosi.

Visų akys išsprogo iš nuostabos ir mes apsikeitėme keistais žvilgsniais.

-Na, tai... netikėta.-lėtai ištariau stengdamasi jos neįžeisti.

-Viskas gerai, visi nuolat sako, jog aš paleistuvė.-atsiduso.-Ši etiketė man niekada netrugdė gyventi ir daryti tai ką mėgstu. Ir štai. Visos galimybės pradingo. Nebegalėsiu stoti į universitetą, šeima elgiasi kaip su šiukšle ir vienintelis mano hobis - šokiai taip pat baigėsi. Nė nekalbu apie tai kaip kardinaliai viskas pasikeis auginant kūdikį be tėvo.

-Hey, nenukabink nosies.-švelniai pasakiau.-Žinoma, auginti kūdikį tokių metų bus labai sunku, bet būtent dėl jo turi išlikti stipri.-stengiausi ją nuraminti.-Į universitetą galėsi įstoti po kelerių metų, o tavo šeimai tikriausiai reikia laiko apsiprasti su mintimi, jog tu nėščia. O dėl šokių... jie beveik baigėsi mums visoms, tai paskutiniai metai. Net jei ir negalėsi šokti, vis dar esi mūsų kapitonė. Suimk save į rankas ir priversk mus prakaituoti kol laimėsime pirmą vietą.

-Nesitikėjau tokio palaikymo.-Brianna nusišluostė riedančią ašarą.-Nagi, prie darbo, diena tuoj pasibaigs, o mes dar nepradėjome.-pašoko nuo suolelio ir suplojo rankomis.-Myliu jus, bet pasiruoškit sunkiai dirbti.