MINT TEA

2.8

10.06

"Mielas dienorašti, laikas bėga neįtikėtinai greitai ir jis nė neketina manęs laukti. Per mėnesį dalykai spėjo labai pasikeisti. Oras stipriai atšalo. Deja, atšalo ne tik oras."

Trumpam nustojau rašyti ir kilstelėjau akis į tuščia Avos lovą, kuri tvarkingai paklota ir nejudinama jau daugiau nei savaitę.

"Atrodo, netikėtas Zayn pasirodymas mano gyvenime pakankamai stipriai sumaišė visas kortas."

Išspaudusi dar kelis sakinius pavarčiau akis ir supratusi, jog šiandien aš nenusiteikus išlieti savo širdies, užverčiau knygą.
Suskambus telefonui šyptelėjau ir atsiliepiau į skambutį.

-Labas, mama.-iš visų jėgų stengiausi neišsiduoti, jog mane šiek tiek kankina nerimas.

-Sveika, mieloji.-iš jos balso galėjau suprasti, jog jai taip pat ne pyragai.-Vos radusi laisvą minutėlę nusprendžiau paskambinti. Tikiuosi netrugdau.

-Ne, žinoma ne. Ar viskas gerai?-pakilau nuo kėdės.

-Daug darbo.-atsiduso.-Be to, pasiilgau tavęs.

-Aš taip pat.-šyptelėjau.-Manau per Kalėdas galėčiau grįšti namo.-stengiausi ją pradžiuginti ir neužkrauti savo problemų.

-Žinoma! Karen minėjo, jog turėtume švęsti kartu su jos šeima.

-Oh...-trumpam nutilau.-Taip, žinoma.-pritariau.

-Turiu bėgti, perduok Liam ir Aliss linkėjimus!-nusijuokė prieš pabaigdama pokalbį.

-Žinoma.-sumurmėjau sau.

Numečiau mobilujį kuo toliau nuo savęs su mintimi, jog dabar netrykštu noru kalbėtis su niekuo, nors giliai širdyje puikiai žinojau, jog niekas man tikriausiai ir nesiruošia skambinti.

Trumpam užsimerkiau prisimindama praėjusios savaitės įvykius.

*Ava su didžiule šypsena įvirto į mūsų kambarį. Tai privertė mane šyptelti.

-Kas nors linksmo?-paklausiau.

-Buvau pasimatyme.-išsišiepė.

-Ar tai reiškia, jog susitaikei su Jacob?-šyptelėjau.

-Juokauji? Išsiskyriau su juo vakar.-prunkštelėjo.-Buvau su Ben.

-Nemanau, jog tai gera idėja.-papurčiau galvą.

-Kodėl?-susiraukė prisėsdama ant lovos.

-Jis Zayn draugas, Ava.-kilstelėjau antakius.

-Ką turi omeny?

-Jog jie visi pašlemėkai ir galiausiai sudaužys tau širdį.-pavarčiau akis.

-Nemanau, kad Ben toks.-nusijuokė.

-Ava, tai nėra juokinga.-susiraukiau.-Turi nustoti susitikinėti su Ben, jei nenori baigti kaip...-nutilau nerasdama tinkamo palyginimo.

-Kaip tu?-kilstelėjo antakius.-Malia, žinau, kad tau taip neatrodo, bet tavo gyvenime tikrai nebuvo sėkmingų santykių pavyzdžių, todėl neturėtum dalinti patarimų šia tema.

-Būtent mano pavyzdžiai įrodo, jog santykiai yra mešlo krūva.-atsistojau.-Aplink pilna nuostabių vaikinų, tokių kaip Jacob, o tu švaistai savo laiką ir jausmus tokiems pašlemėkams kaip Ben!-mano balsas pakilo.

-Jacob?-ji taip pat pakilo nuo lovos, ant kurios sėdėjo.-Ben yra šimtą kartų geresnis už Jacob.

-Puikiai supranti, jog tai nėra tiesa.-pasakiau.-Jei tu nenutrauksi ryšių su Ben, tai padarysiu aš pati.

Ji trumpam nutilo praverdama burną.

-Tu tikriausiai juokauji.-sumurmėjo.

Kelias sekundes ji spoksojo į mane ir galiausiai čiupusi savo paltą išskubėjo iš kambario.*

Mano dėmėsį patraukė rakinamų durų garsas. Pasukau galvą sutikdama dvi poras akių.

-Uh...labas?-pasisveikino Ben.

Linktelėjau jam ir nukreipiau žvilgsnį į Ava.

-Mes trumpam, susirinksiu kelis daiktus.-sumurmėjo ir priėjusi prie spintos ėmė traukti rūbus bei dėti juos į savo kuprinę.

-Ar neketini čia daugiau gyventi?-pasidomėjau kai ji baigė ištuštinti spintą.

-Nesijaudink, savo dalį susimokėsiu.-atsiduso.

-Ben, atleisk, bet ar gali trumpam palikti mus vienas?-kreipiausi į vaikiną.

Šis supratingai linktelėjo ir sumurmėjęs, jog lauks mašinoje dingo iš kambario.

-Ava...-pasakiau atsistodama nuo lovos.

Atrodo, ji nė neketino su manimi kalbėtis ir toliau bandė sutalpinti kuo daugiau rūbų į kuprinę.

-Žinau, jog įžeidžiau tave, bet tu negali manęs tiesiog ignoruoti.-atsidusau.

Ji trumpam sustojo ir lėtai atsisuko į mane.

-Negaliu?-pašaipiai nusijuokė.-Patikėk, galiu daryti ką tik noriu. Tai tu negali man aiškinti ką galiu daryti, o ko ne.-sukryžiavo rankas ties krūtine.

-Aš atsiprašau, gerai?-mano rankos savaime pakilo.

-Ne, tai nėra gerai, Malia. Maniau, jog mes buvome draugės.-susiraukė.

-Taip, mes vis dar esame. Aš tik nenoriu, jog tu liktum įskaudinta.-papurčiau galvą.

-Vienintelis žmogus, kuris mane skaudina, esi tu, todėl atleisk, bet nebegaliu čia daugiau gyventi.-užsegė kuprinę užsimesdama ją ant peties.-Grįšiu likusių daiktų kitą kartą.-truktelėjusi durų rankeną paliko kambarį.

Užsimerkiau nuleisdama galvą. Kaip reikiant susimoviau.

___________________________

Happy Valentine's day bitchez!❤️🧸
Būkit laimingi/os su savo antromis pusėmis, o jei tokios neturite, taip pat ne bėda! Mylėkite ir būkite mylimi!

Taip pat šiek tiek informacijos apie istoriją:
• turiu naujų idėjų kaip toliau istorija galėtų tęstis, todėl dalis dabar gausite dažniau;
•nusprendžiau, jog istorija turės tik du sezonus, tai reiškia, jog šis yra paskutinis;
•dalių bus mažiau nei pirmame sezone;
•turiu dar 4 naujus darbus, kuriuos nekantrauju pradėti kelti, bet prieš tai noriu užbaigti šią istoriją, tad planuoju tai padaryti per šį mėnesį.

Gero skaitymo!