MINT TEA

18.

-Ką?!-sušuko Aliss.

-Iš kur tai ištraukei?-susiraukiau.

-Pasakyk man, kad tai ne tiesa.-Austin įpykęs jau stovėjo kitoje prekystalio pusėje.

-Aš...apgailestauju, Austin.-nuleidau akis.

-Oh.-jis susiėmė už galvos.-Gerai, mes tai ištaisysime. Niekas nieko nesužinos.-ramino save vaikščiodamas ratais.-Aliss, buvo malonu, bet kaip ir sakiau, tau ne vieta su Malia.

-Atsiprašau?-Aliss kilstelėjo antakius.-Manai tau vieta su Malia?-įžūliai paklausė.

-Aliss, palik Malia ramybėje ir pasišalink gražiuoju.-Austin ramiai pasakė.

-Lauksiu lauke.-pasakė atsisukusi į mane ir aš jai linktelėjau.

-Gali nelaukti, nes ji grįš namo kartu su manimi.-pasakė Austin, bet Aliss ignoravo jo žodžius.

-Austin...-pradėjau sakyti, bet jis mane pertraukė.

-Ne. Gana atsiprašymų. Mes tai ištversime, pamiršime šį tavo girtą ir neapgalvotą poelgį. Neleisime, kad daugiau tai pasikartotų.-jis ramiai viską išdėstė laikydamas pakeltą ranką.

-Aš neketinau tavęs atsiprašyti.-atrėžiau ir jis klausiamai į mane pažiūrėjo.-Jei dar nepastebėjai, mes negalime būti kartu. Manau susirasi kažką, kas bus labiau...tavo tipo.

-Malia, nešnekėk nesąmonių. Eime namo.-atrodo jis visiškai nekreipė dėmesio į mano žodžius ir apsisukę žingsniavo link durų.

-Austin!-sušukau priversdama į staigiai atsisukti.-Mes skiriamės.

Jis giliai įkvėpė, vėliau išpūtė visą susikaupusį orą, nuleido galvą žemyn lėtai pamasažuodamas smilkinius, tada jo galva pakilo, jis atsistojo tiesiai ir pažvelgė man į akis.

-Tu šito pasigailėsi.-ištarė ir apsisukęs dingo iš parduotuvės.

Lengvai atsikvėpiau ir pasiėmusi savo kuprinę išjungiau šviesas. Įjungusi signalizaciją užrakinau parduotuvę ir atsisukau į Aliss bei Zayn, kurie rymojo prie automobilio.
Tylėdami susėdome į mašiną ir Zayn užvedęs variklį pajudėjo iš vietos. Nė vienas iš mūsų nekalbėjo, išskyrus Aliss, pasakydama kur sukti kai Zayn vežė ją namo. Aliss išlipdama padėkojo ir atsisveikinusi nubėgo namo, o mes traukėme mano namų link. Galvą buvau atrėmusi į šaltą stiklą ir stebėjau miesto šviesas lekiančias pro šalį.

-Aš atsiprašau.-išgirdau tylų Zayn balsą.

-Už ką?-paklausiau neatkeldama galvos.

-Už tai, jog pasakiau jam. Prisiekiu, tai įvyko netyčia. Aš šiek tiek susinervinau ir žodžiai savaime išėjo.-lėtai pasakė.

-Tikriausiai tai niekis. Anksčiau ar vėliau jis būtų sužinojęs.-truktelėjau pečiais.

-Ar jūs vis dar kartu?-atsargiai paklausė.

-Ne.-papurčiu galvą.

-Aš tikrai atsiprašau.-atsiduso.

-Tai ne dėl tavęs. Jis buvo pasiruošęs praleisti tai pro pirštus ir tęsti mūsų santykius. Deja, man ši mintis nepatiko.-kilstelėjau galvą ir atrėmiau ją į sedynės atlošą.

-Jei mano mergina pabučiuotų kitą, aš išmalčiau jam dantis. Be jokio gailesčio.-pasakė ir aš nusijuokiau.-Kas? Aš rimtai.

-Austin visai kitoks.-šyptelėjau.-Jis...kitoks.-nusijuokėme.

Netrukus privažiavome mano namus ir aš padėkojusi išlipau. Lėtai paržingsniavau namo ir užėjusi į vidų nusirengiau. Virtuvėje degė šviesa bei sklido mamos balsas, todėl nuėjau ten. Atsidusau ir atsisėdusi prie stalo pasirėmiau galvą rankomis. Mama prisėdo šalia ir švelniai paglostė mano nugarą.

-Ar kas negerai?-švelniai paklausė.

-Išsiskyriau su Austin.-sumurmėjau.

-O ne, mieloji.-susirūpino ji.-Galbūt jūs susitaikysite, nenukabink nosies.

-Ne, mama. Aš nenoriu su juo taikytis.-papurčiau galvą.

-Oh...-iš susirūpinusio jos veidas tapo neutraliu.-Tuomet... kodėl liūdi?

-Na...man jo gaila. Jis buvo geras vaikinas. Tam tikra prasme.-paaiškinau.

-Ar jauteisi su juo laimiga?-mama pakilo nuo kėdės ir ėmė ruošti arbatą.

-Pastaruoju metu? Ne.-atsakiau.

-Tuomet nesisielok. Šis pasaulis per daug savanaudiškas. Galvok apie savo laimę, kiti savo susikurs patys. Tu neturėtum aukotis.