MINT TEA

25.

-Aš atsiprašau.-sumurmėjau jo automobiliui sustojus prie mano namų.

-Tu? Už ką?-pasimetė.

-Už tai, ką pasakiau anksčiau. Aš neturėjau to omeny. Tavo šeima yra labai miela ir susipažinimas su jais yra vienas iš būdų pažinti tave.-šyptelėjau.

-Visą šį laiką jaučiausi kaip idiotas ir mintyse bandžiau sukurti atsiprašymo tekstą.-nusijuokė.-Aš taip pat atsiprašau, už tokią reakciją.

-Viskas gerai.-nuleidau akis.-Tavo mama sakė, jog niekada neesu atsivedęs merginos į namus.

-Niekada neradau to vertos.-truktelėjo pečiais.

-Kodėl aš?-atsisukau į jį.

-Nes...tu kitokia, Malia. Tu gera.-jis žiūrėjo man tiesiai į akis.

Negalėdama atsispirti šiam žvilgsniui pasilenkiau ir suglaudžiau mūsų lūpas.

-Ačiū, kad parvežei.-šyptelėjau atsitraukusi.

-Nepakviesi vidun?-nusijuokė.

-Mano mama namuose.-atsidusau.

-Žinau.-linktelėjo.

Kilstelėjau antakius, bet supratusi, kad jis ketina su ja susipažinti išsišiepiau. Energingai palinksėjau ir mes išlipome iš automobilio.

-Buvo keista nesikalbėti visą dieną.-sumurmėjo, kai beveik stovėjome prie durų.

-Pasistenkim, kad to tiesiog nebūtų, gerai?-padrąsinama šyptelėjau.

Jis linktelėjo ir atrakinusi duris praleidau jį vidun.

-Mama! Mes namie!-šūktelėjau.

-Mes?-pasigirdo mamos balsas ir netrukus ji pasirodė kolidoriuje.-Oh.-nusišypsojo.

-Sveiki, aš Zayn.-šyptelėjo ir ištiesė ranką.

-Labai malonu, aš Julie.-mama išsišiepė.-Užeikit.-pakvietė mus į virtuvę.-Tikiuosi labai nepyksite, aš taip pat turiu svečių.

-Tavo mama miela.-Zayn sušnibždėjo ir tai mane privertė sukikenti.

Įėjusi į virtuvę pamačiau Karen ir šalia sėdintį Liam. Visi pasisveikinome ir prisėdome prie stalo. Mama mums padarė arbatos, papjaustė pyrago bei padėjo sausainių. Įsitaisiusi priešais mus ji nusišypsojo.

-Taigi, Zayn. Ar tu rimtai nusiteikęs mano dukros atžvilgiu?-paklausė ji ir tai visus išmušė iš vėžių.

-Labai rimtai.-linktelėjo Zayn.

Su Liam vos laikėmė nenusijuokę, bet nieko nesakiau norėdama pamatyti kas bus toliau.
Virtuvėje stojo nejauki tyla ir visi spoksojo į mamą laukdami, kol ji ką nors atsakys. Staiga ji prunkštelėjo ir garsiai nusijuokė.

-Nusiramink, aš tik juokauju.-pasakė ir Zayn pastebėjau kaip Zayn kūnas atsipalaidavo.

-Oh.-nusijuokė.-Jūs šmaikšti.

-Taigi, kur Malia rado tokį saldainiuką?-mama prisimerkė ir atsisuko į mane duodama žinoti, jog ji prisimena Zayn iš parduotuvėlės.

-Mes mokomės toje pačioje mokykloje. Be to, beveik kiekvieną vakarą užsukdavau mėtų arbatos.-Zayn papasakojo.

-Atrodo prisimenu.-palinksėjo atsigerdama arbatos.

-Manau mes eisime į mano kambarį.-pakilau nuo stalo.-Liam, norėtum prisijungti?

-Žinoma.-visi atsistojome ir užbėgome laiptais į mano kambarį.

Mes su Zayn įsitaisėme ant lovos, o Liam klestelėjo į sėdmaišį netoliese. Jis įnirtingai kažką maige telefone ir nuolat šypsojosi.

-Aliss?-paklausiau stebėdama jį.

-Yeah.-nusijuokė įsidėdamas telefoną į kišenę.-Rytoj einame į pasimatymą.

-Tai puiku.-nusišypsojau.

Atsidusau ir padėjau galvą ant Zayn peties. Jis mane apsikabino ir pabučiavo viršugalvį. Kelias minutes mėgavausi ramybe. Viskas kol kas buvo puiku.
Zayn ir Liam telefonai supypsėjo vienu metu pranešdami, jog gavo naują pranešimą. Jie nusijuokė ir išsitraukė savo mobiliuosius.

-Mano tėčiui reikia pagalbos su darbais.-pasakė Zayn ir atsistojo nuo lovos.-Liam, padėsi man?-keistai pažiūrėjo.

-Taip, važiuojam.-linktelėjo Liam.

-Kas per darbas gali būti vėlų penktadienio vakarą?-susiraukiau lydėdama juos durų link.

-Am...-Zayn dvėjojo.-Tu to nesuprasi.

-Tiesiog pasakyk man.-pavarčiau akis stovėdama prie durų.

-Tai susiję su automobiliais.-greitai išpyškino Liam priversdamas Zayn į jį atsisukti.

-Taip. Su automobiliais. Būtent.-patvirtino Zayn ir abu apsiavė batus.

-Iki, Lia.-Liam mane apsikabino ir išėjo į kiemą užvesti mašinos.

-Susitiksime rytoj?-paklausiau šypteldama, kai juodaplaukio rankos atsidūrė man ant liemens.

-Taip, žinoma.-nusišypsojo ir pakštelėjo man į lūpas prieš išeidamas.

Stovėdama prie durų palaukiau kol jie nuvažiuos ir uždariusi duris nukulniavaua atgal į savo kambarį. Vyksta kažkas keisto, o aš nesuprantu kas.