MINT TEA

16.

-Tai juokinga, brolau.-Zayn nusijuokė kol jo vonioje valiau Liam žaizdas.

-Yeah, jis tiesiog pradėjo talžyti mano veidą. Be jokios priežasties.-nusijuokė.

-Su tokiu veidu merginos nesusirasi dar mažiausiai dvi savaites.-pasakiau pridėdama vatos gabaliuką jam prie lūpos.

-Skauda.-susiraukė.

-Neabėjoju.-nusijuokiau.

-Mano mama užmuš jei pamatys mane tokį.-atsiduso Liam.

-Gali likti pas mane.-pasakė Zayn ir Liam linktelėjo.

Šviesa kolidoriuje užsidegė ir į vonią įėjo maža mergaitė. Trindama akis ji dairėsi ir bandė suprasti kas čia vyksta. Atsistodama uždengiau Liam veidą ir nusišypsojau. Ji pasirodė man kažkur matyta.

-Atleiskit, norėjau į tualetą.-nusijuokė ir apsisukusi išėjo iš vonios.

-Gerai, dinkim iš čia.-pasakiau ir išmečiau visus nereikalingus daiktus bei padėjau vaistinėlę į vietą.

-Ačiū, Lia.-Liam suvėlė man plaukus.

-Lia?-paklausė Zayn, kai visi ėjome iš kambario.

-Tai trumpinys. Vadindavau ją taip vaikystėje.-Liam paaiškino.-Ką veiksim dabar?

-Juokauji?-suprunkščiau.-Dabar trečia ryto. Judu eisit miegot, o aš eisiu namo.

-Tu neisi namo, nes dabar yra trečia ryto ir tai yra pavojinga. O mes negalime tavęs parvežti.-Liam pamosavo pirštu.

-Jis teisus. Gali likti čia. Turim daug kambarių, sesės tau paskolins drabužių.-Zayn linktelėjo.

-Tikriausiai neturiu kito pasirinkimo.-atsidusau.

-Pažiūrėkim filmą.-pasakė Liam ir ėmė leistis laiptais.

-Ar jis vis dar girtas?-paklausiau susiraukdama, o Zayn tik nusijuokė.

Pasinaudojome Liam pasiūlymu ir įsitaisę ant sofos žiūrėjome filmą. Deja, nepraėjus nei dvidešimtčiai minučių Liam jau miegojo atlošęs galvą. Įjungiau telefoną norėdama patikrinti ar mama manęs neieškojo ir mano telefonas suvibravo pranešdamas, jog gavau naują žinutę.

Vos atsidariusi žinutę, iškart ją išjungiau nė neketindama skaityti kas ten parašyta. Viskas buvo nuostabu, kol sėdėdavau su juo ir mokydavausi. Jis pasidaro toks įkyrus, kai imu bendrauti su kitais žmonėm ir tiesą sakant man tai atsibodo.

-Atrodo jis jaudinasi dėl tavęs.-pasakė Zayn.

-Atrodo jis neturi savo gyvenimo ir kontroliuoja manąjį.-atsakiau ir jis prunkštelėjo.

-Tada kodėl tu su juo?-jis atitraukė akis nuo televizoriaus ir atsisuko į mane.

-Nežinau ar tu žinai, bet...-atsidusau.-Mano tėtis sirgo vėžiu. Ir tuo metu Austin buvo šalia. Liam tvarkėsi reikalus, nes kątik atsikraustė čia, Aliss turėjo savų rūpesčių, na o mes...panašu, kad apsipykome. Ir Austin buvo tas, kuris man padėjo išsikapstyti iš šiokios tokios depresijos dėl tėčio mirties.-truktelėjau pečiais.-Be to, maniau, jog jis puikiai man tinka.

-Bet dabar taip nemanai?-paklausė.

-Aš nežinau.-nuleidau akis.-Jis tikrai geras vaikinukas. Galbūt kartais kiek perspaudžia, bet nemanau, jog jis stengiasi man pakenkti.

-Tai kvaila.-Zayn nusisuko atgal į televizorių.-Būti su kažkuo, ko nemyli yra kvaila.

-Aš nesakiau, kad jo nemyliu.-pasimečiau.

-Taigi tu jį myli?-Zayn vėl atsisuko, o aš lėtai papurčiau galvą.

-Jis geras. Bet jis nėra mano žmogus.

Zayn nieko neatsakė, tik stebėjo mane veidą akimis bėgiodamas nuo vienos vietos prie kitos. Kambaryje buvo tamsu, mus apšvietė tik iš televizoriaus sklindanti šviesa. Nebuvau tikra, bet atrodė, jog atstumas tarp manęs ir Zayn vis mažėja ir netrukus kažkas įvyks. Netrukus širdis ėmė spurdėti, lyg stengdamasi ištrūkti iš krūtinės. Zayn minkštos lūpos lėtai susiliejo su maniškėmis ir...širdyje kažkas sprogo.