MINT TEA

21.

10.13

Žiovaudama žingsniavau mokyklos kolidoriumi link reikiamo kabineto. Vakar ilgai negalėjau užmigti, nes man buvo labai neramu dėl Zayn. Šiek tiek pykau ant jo, kad nieko nepranešęs tiesiog dingo, bet mintyse visaip bandžiau jį pateisinti.
Atsirakinusi spintelę išsiėmiau reikiamas knygas ir dar kartą nusižiovavusi ją uždariau. Apsisukau eiti, bet bumptelėjau į kažką.

-Atleis...Austin?-susiraukiau žiūrėdama į vaikiną.

Jis atrodė visiškai kitaip. Vietoj tvarkingai sušukuotų ant šono, jo plaukai buvo sukelti į viršų. Paprastai jis būdavo apsirengęs šviesias kostiuminio tipo kelnes ir tvarkingus marškinius, bet dabar jo apranga buvo visiškai kitokia. Aptempti, plėšyti, juodi džinsai, tamsūs marškinėliai ir džinsinis juodas švarkas atrodė labai keistai ant jo.

-Pasiilgai?-išsišiepė.

-Ką?-susiraukiau.-Kas tau...atsitiko?-nužvelgiau jį nuo galvos iki kojų.

-Visiškai nieko. Tai naujas aš.-mirktelėjo.

-Gerai...-nutęsiau neturėdama ką daugiau atsakyti.

-Klausyk, žinau, kad tarp mūsų viskas baigėsi ne kaip, bet aš pasiruošęs tau viską atleisti ir pradėti iš naujo.-pasakė nusišypsodamas.

Pajaučiau rankas sau ant liemens ir užuodžiau skanių vyriškų kvepalų kvapą.

-Viskas gerai?-paklausė Zayn pažiūrėdamas į mane, o vėliau atsisukdamas į Austin.

Austin susiraukė ir papurtęs galvą nuėjo tolyn. Piktai atsisukau į Zayn ir išsilaisvindama iš jo glėbio patraukiau savo kabineto link.

-Ar kažkas ne taip?-pasivijo mane kolidoriumi.

-Viskas puiku.-atsakiau.

-Malia.-sustabdė mane viduryje kolidoriaus.-Ar pasakysi, dėl ko pyksti?

-Aš nepykstu.-papurčiau galvą.

-Netikiu.-pasakė ir nuskambėjo skambutis į pamoką.

-Turiu eiti, negaliu vieluoti į pamoką.-atsakiau ir išėjau palikdama jį stovėti.

Biologijos pamoka ėjo labai lėgai, nes niekaip negalėjau susikaupti ties mokytojos žodžiais. Mintys vis nuklysdavo prie Zayn, o tada prie Austin.
Apsidariau pamatydama kaip mokiniai renkasi daiktus ir pakyla iš suolų. Tikriausiai pražiopsojau skambutį.
Vėliau sekė dar penkios pamokos, per pertraukas susitikdavau su Aliss, taip pat kelis kartus susidūriau su Austin, bet Zayn niekur nebuvo matyti.

-Malia?-Aliss su ranka pamojavo man prieš veidą.-Ar tu išvis klausaisi manęs?

-Taip, atleisk, naktį buvo sunku užmigti, jaučiuosi išsiblaškiusi.-papurčiau galvą.-Tęsk.

-Taigi eisiu į pasimatymą su Liam.-sutrumpino visą istoriją.

-Juk tai nuostabu!-pasakiau ir ji energingai palinksėjo.

-Be to, žinau, kad planuoji stoti į mediciną, bet siūlau pagalvoti apie ir apie sporto universitetą. Ten taip pat yra studijų susijusių su medicina, gautum nemažą stipendiją, jei šiemet laimėsime čempionatą.-padavė į rankas lankstinuką, kuriame buvo daugiau informacijos apie universitetą.

-Ar tu taip pat ten stosi?-paklausiau vartydama.

-Yeah, prašymą tikrai paduosiu.-palinksėjo.

-Puiku, pagalvosiu apie tai.-nusišypsojau ir mes įžengėme į sporto salę.

-Turiu daug informacijos.-suplojo Brianna.-Apšilinėkit, kol viską susakysiu.-linktelėjo ir mes pradėjome savo pratimus.-Taigi, kaip žinote už mėnesio prasidės atrankos į valstijos čempionatą. Praeitais metais pasiekėme trečią vietą ir tai buvo labai nebloga. Jei šiemet įdėsime truputėlį daugiau darbo, manau mums pasiseks ir mes galėsime džiaugtis pirmąja vieta.-išsišiepė ir visi paplojome.

Brianna statė įvairias kombinacijas, bandė suderinti šokius su sudėtingais judesiais, o mes tuo tarpu viską kartojome.

-Tavo princas čia.-sukikeno Aliss ir parodė į žiūrovų kėdes.

Ten sėdėjo Zayn ir laikė savo žvilgsnį įsmeigtą į mane. Nekreipdama į tai dėmesio toliau tęsiau savo treniruotę. Aliss vis primimdavo, jog jis mane stebi taip prajuokindama.
Treniruotei pasibaigus nusišluosčiau prakaitą nuo veido ir atsigėriau vandens. Buvau visiškai šlapia. Nė neketinau persirenginėti, todėl švarius drabužius susidėjau į kuprinę, o šlapią uniformą palikau ant savęs. Namie teks išskalbti.

-Ar dabar ignoruosi mane visą gyvenimą?-einant kolidoriumi išgirdau balsą už savęs.

-Ne?-lėtai atsisukau į Zayn.

-Malia, šnekėk su manim. Ar padariau ką nors ne taip?-paklausė.

-Tiesiog...-atsidusau neturėdama pasirinkimo.-Aš tavęs vakar laukiau. O tu nė nepranešei, tiesiog dingai.-truktelėjau pečiais nuleisdama akis.

-Oh..atleisk. Atsirado reikalų su šeima, turėjau padėti tėčiui. Kai baigėme buvo jau labai vėlu, nenorėjau trugdyti.-lėtai ištarė ir aš kilstelėjau galvą.-Atleisk, kad nepranešiau. Išgaravo iš galvos.

-Nieko tokio.-šyptelėjau.

-Pažadu, kitą kartą pranešiu, gerai?-paklausė ir aš palinksėjau.-Eime, nuvešiu tave į parduotuvę.