MINT TEA

11.

09.07

Sekmadienio rytas namuose buvo švelniai tariant chaotiškas. Dužo kelios lėkštės, buvo daug rėkimo, trankymosi ir begalės baisių žodžių. Tėvai svaidė vienas į kitą po ranka papuolusius daiktus virtuvėje ir ignoravo tai, jog aš stoviu tarpdury. Kai pro mano ausį praskriejo puodelis ir sudužo atsitrenkdamas į sieną, apsisukau ir grįžau į savo kambarį. Neketinau klausyti jų barnių, kurie niekur neveda. Kiek pagalvojusi nusprendžiau eiti į parduotuvę. Nors dažnai sekmadieniais nedirbame, šiandien norėjau pabūti ramiai. Susiradau drabužius, kuriuos šiandien vilkėsiu ir susirinkusi visus reikalingus daiktus palikau namus. Kadangi virtuvėje vyko pasaulinis karas, neturėjau jokių galimybių papusryčiauti namuose, todėl ketinau sustoti artimiausioje parduotuvėje pakeliui į darbą. Man artėjant prie tikslo, pro šalį važiavusi juoda mašina stipriai sulėtino greitį ir vairuotojas atsidarė langą.

-Pavežti į darbą?-šyptelėjo Zayn.

-Pirmiau einu nusipirkti pusryčius.-nusijuokiau.

-Gerai, palauksiu tavęs aikštelėje.-mirktelėjo įsukdamas į parduotuvės stovėjimo aikštelę ir sustojo beveik prie pat durų.

Parduotuvėje išsirinkau sumuštinį, nuostabiai atrodantį kelsiuką bei buteliuką vandens. Kai už viską sumokėjau, susikroviau savo pirkinius į kuprinę ir išėjau į lauką, kur rankoje laikydamas cigaretę, manęs laukė Zayn. Pamatęs mane jis numetė daugiau nei pusę cigaretės ant žemės ir užgesino ją batu. Kilstelėjau antakius nustebinta jo tokio poelgio.
Iki kavinės važiavome tyloje. Kadangi turėjau eiti pėsčiomis, buvau apskaičiavusi, jog būsiu čia likus penkioms minutėms iki atidarymo. Deja, Zayn automobilis važiuoja pakankamai greitai ir dar turėjau visą pusvalandį ramiai pavalgyti.

-Ačiū.-nusišypsojau juodaplaukiui ir atsisegiau diržą.

-Ar galiu kartu?-linktelėjo į parduotuvės pusę.

-Žinoma, jei tik nori.-truktelėjau pečiais.

Atrakinau parduotuvės duris ir išjungiau signalizaciją. Ženklą, jog esame užsidarę palikau kabėti.

-Ar tau nereikia apversti ženklo?-pasidomėjo eidamas iš paskos.

-Ne, nes dar pusvalandis iki atidarymo.-pirštu parodžiau į sienoje kabantį laikrodį.

-Supratau.-apsidairė ir prisėdo ant kėdės priešais prekystalį.

-Ar tu nieko prieš jei aš papusryčiausiu?-nusijuokiau traukdama savo pirkinius iš kuprinės.

-Žinoma ne.-šyptelėjo.-Žinai, galėjau nusivežti tave tikrų pusryčių.

-Galbūt kitą kartą.-linktelėjau ir nuo lentynos išsirinkau arbatą.-Galbūt norėtum mėtų arbatos? Vaišinu.

-Žinoma.-nusijuokė.

Padariau mums arbatą ir prasiplėšiau gražiai supakuotas dvi sumuštinio puseles. Išsitraukiau vieną ir atsikandau. Valgydama vaikštinėjau aplink parduotuvę ir tikrinau ar visi staliukai nuvalyti, ar nieko netrūksta iš produktų ir jau galime atidaryti. Pabaigiau sumuštinius ir išmečiau dėžutę į šiukšlių dėžę.

-Ar aš tau netrugdau?-paklausė pabaigdamas savo arbatą.

-Žinoma, kad ne.-atsisukau.-Smagu turėti kompanijos, čia būna nuobodu.

-Tavo vaikinas tavęs neaplanko?-nusijuokė išmesdamas tuščią arbatos puodelį į šiukšlių dėžę.

-Austin nėra mano vaikinas.-susiraukiau.-Juk žinai tai.

-Žinau, tik erzinu.-atsisėdo atgal.

Durų varpelis suskambėjo ir pakėlusi akis pamačiau rudų plaukų vaikinuką. Austin nusišypsojo man, bet pamatęs Zayn iškart surūgo.

-Tavo iškaba neapversta.-apvertė kortelę ir atsisėdo šalia Zayn.

-Ji ir neturėjo būti apversta, mes dar nedirbame.-parodžiau į laikrodį.

-Tuomet kodėl čia sėdi klientų?-pažvairavo į Zayn.

-Gal aš jau eisiu, nenoriu trugdyti.-Zayn nusijuokė iš Austin žodžių.

-Taip, nustok jai trugdyti.-o ne, jis to nepasakė.

-Kokios tavo problemos?-paklausė Zayn surimtėjęs.

-Tu esi problema.-Austin piktai išrėžė.-Nuolat kabinėjiesi prie Malios ir neleidi jai ramiai gyventi.

Zayn kilstelėjo antakius ir suspaudė kumščius. Giliai įkvėpęs jis atsisuko į mane. Lėtai papurčiau galvą ir jis atsipalaidavo.

-Ačiū, už arbatą, paimsiu tave vakare. Arba paprašysiu Liam.-Zayn pamojo ranka ir apsisukęs paliko parduotuvę.

Austin nusekė jį piktu žvilgsniu ir stebėjo iki kol jis nuvažiavo. Pasirėmęs ranka jis atsisuko į mane.

-Liam? Ar dabar yra dar vienas tatuiruotas kvailys?-sarkastiškai pasakė.

-Austin.-lėtai iškvėpiau susikaupusį orą.-Manau tu turi išeiti.