MINT TEA

2.16

12.01

Praplėšiau akis nuo įkyraus durų skambučio garso. Pasukau galvą į Ava, kuri vis dar miegojo.
Išsiritusi iš lovos nušlepsėjau prie durų ir jas atidariau.

-Rytas.-pasakė juodaplaukis.

Išplėčiau akis pamačiusi po jo striuke esančius baltus marškinėlius, kurie buvo aptaškyti krauju. Pasitraukiau į šoną praleisdama jį vidun ir užrakinau duris.

-Ar tai tavo kraujas?-paklausiau jam nusiėmus striukę.

-Ben.-paprastai atsakė.

Linktelėjau ir patraukiau virtuvės link. Zayn sekė man iš paskos ir mums atsidūrus virtuvėje uždariau duris, nenorėdama prižadinti Avos.

-Arbatos, kavos?-paklausiau pastatydama virdulį ant viryklės.

-Mėtų.-linktelėjo.

Pavarčiau akis ir įdėjau į du puodelius džiovintų mėtų. Nedrąsiai prisėdau prie stalo priešais Zayn ir pakėliau akis į jį.

-Ar jis...?-parodžiau į kruvinus marškinėlius.

-Ne, jis vis dar gyvas.-papurtė galvą.-Kodėl tu ne universitete?

-Negaliu palikti Avos vienos, o Liam darbe.-pasirėmiau galvą ranka.-Rytoj ji grįšta namo.

-Ar jos tėvai žino?-paklausė.

-Taip, turėjau jiems pranešti.-palinksėjau.

-Kreiptis į policiją niekada nevėlu. Žinau, jog sunku kalbėti apie tokius dalykus, bet jei ji vis dėlto persigalvotų, manau Ben gautų ko iš tikrųjų nusipelnęs. Kalėjime tokiems kaip jis būtų galas.

-Bet kokiu atveju, negaliu nuspręsti už ją.-truktelėjau pečiais ir pakilusi nuo kėdės įpyliau karštą vandenį į abu puodelius.

-O kaip tu?-paklausė.

-Ką turi omeny?-pastačiau abu puodelius ant stalo ir vieną stumtelėjau Zayn.

-Matyti brangų žmogų tokioje situacijoje turėtų būti nepakeliama.

-Aš... nežinau?-uždėjau savo delnus ant šilto puodelio.-Per paskutines paras įvyko tiek daug, jog aš neturėjau laiko pagalvoti apie tai kaip jaučiuosi.-atsidusau.-Turiu omeny, žinau, jog nuo galvos iki kojų verdu iš pykčio Ben, taip pat, jog noriu jam nurauti galvą, bet... tai tiesiog sudėtinga. Ava negali miegoti viena, nes vos jai užmigus, ji ima sapnuoti košmarus ir tuomet aš turiu būti šalia, jog ją nuraminčiau. Ir tai mane žudo.-nuleidau akis.-Kiekvieną kartą išgirdus jos klyksmą man norisi išsiplėšti širdį, jog paprasčiausiai nebeskaudėtų.

-Tu stipri.-jis uždėjo savo delną ant mano rankos.-Juk žinai tai?

Pažvelgiau į mūsų rankas, o tada į jį.

-O kas, jei nepakankamai?-paklausiau.-Bijau, kad to neužteks.-pakilau nuo kėdės.-Aš paprasčiausiai nežinau kiek dar galiu ištverti. Nežinau, kuris iš mūsų yra stipresnis; skausmas ar aš?-panardinau savo pirštus į plaukus.

-Malia.-Zayn atsistojo nuo kėdės ir priėjo arčiau.-Tu turi Liam ir Aliss, kurie padarytų viską dėl tavęs. Tau nebūtina ištverti visko vienai.

-Kodėl šitas pasaulis toks mėšlinas?-atsidusau nuleisdama rankas.

-Pasaulis ne mėšlinas, Malia.-Zayn atsargiai uždėjo savo rankas ant mano liemens.-Tiesiog, kai kurie žmonės tikri mėšlo gabalai.-sušnibždėjo apkabindamas mane.

Zayn glostė mano plaukus, kol aš mano galvoje sukosi tūkstančiai minčių. Atrodo visi jausmai paskutines keletą parų buvo uždaryti ir vos prieš kelias minutes viskas tiesiog susprogo.

Zayn šiek tiek atsitraukė, jog galėtų matyti mano veidą. Jis kilstelėjo mano smakrą ir trumpam šyptelėjo. Nespėjau sureaguoti, kai jo lūpos jau ilsėjosi ant manųjų ir mano pilve iš kažkur atsirado malonus bei keistas jausmas.

-Pasiilgau tavęs.-sušnibždėjo atsitraukęs.

-Aš taip pat.