MINT TEA

29.

10.20

Sunkiai praplėšiau akis, bet teko jas užmerkti dėl sklindančios ryškios šviesos. Šiek tiek apsipratus pavyko atsimerkti ir apsidairyti. Praėjo kiek laiko, bet man pavyko atpažinti Liam kambario sienas. Netrukus užplūdo prisiminimai ir dar daugiau klausimų. Apsidairiau ieškodama Aliss, bet kambaryje jos nebuvo, todėl nusprendžiau surasti ją arba ką nors kas galėtų man paaiškinti visą šį mėšlą.
Vos atsisėdus ant lovos galva ėmė suktis ir be paliovos skaudėti, tad teko viską daryti iš lėto. Vis dar apsvaigusi po truputį judėjau per kambarį link durų ir šiaip ne taip pravėrusi jas išėjau į kolidorių. Jaučiausi be galo silpna ir bijojau, jog bet kuriama žingsnyje galiu tiesiog susmukti, tad stipriai įsikibau į turėklą ir po truputį leidausi laiptais. Namuose buvo šviesu, kas rodė, jog dabar rytas arba diena.
Įžengus į virtuvę į mane susmigo dvi poros akių. Peržvelgiau prie stalo sėdinčius žmones ir lėtai priėjusi atsisėdau priešais juos.

-Taigi. Kas vyksta?-paklausiau taip tyliai, jog vargu ar pati save girdėjau.

-Tau reikia pavalgyti.-Liam pastūmė lėkštę su omletu ir stikline vandens.

-Pirmiau paaiškink visą šitą nesamonę.-papurčiau galvą.

-Pažadu, viską jums paaiškinsiu, tik pirmiau užkąskit. Nevalgėt daugiau nei parą.-Liam susinervinęs pakilo nuo stalo ir išėjo į svetainę palikdamas mus su Aliss valgyti.

Mes nepratarėme nei žodžio viena kitai, tik tyliai nurinkome indus ir patraukėme į svetainę, kur mūsų jau laukė Liam. Atsisėdę priešais jį stebėjome kiekvieną jo judesį ir su įtampa laukėme kol jis prasižios.

-Noriu, kad būtumėt ypatingai atsargios. Nors ir labai norėtumėme, mes su Zayn negalėsime būti šalia jūsų kiaurą parą. Stenkitės nebūti vienos ten, kur nedaug žmonių. Darosi pavojimga.-pasakė rimtai.-O dabar parvešiu jus abi namo, važiuojam.-pakilo nuo sofos ir patraukė į lauką.

-Ar mes tiesiog ignoruosime faktą, jog dėl Zayn mus pagrobė ir laikė surištas visą parą?!-Aliss nusivijo Liam šaukdama.

Lėtai atsikėliau nuo sofos ir po truputį ėjau jiems iš paskos. Galva vis dar svaigo, o smegenys stengėsi apdoroti per visą šį laiką gautą informaciją. Čia vyksta kažkas sumautai pavojingo, o Liam mus tiesiog perspėja būti atsargioms? Kas jeigu jie būtų pavėlavę ir viena iš mūsų būtų rimtai sužeista ar net mirus? Kaip turėčiau pažiūrėti Aliss tėvams į akis? Net nepastebėjau kaip atsidūriau Liam mašinoje ir mes jau paleidome Aliss prie namų. Liam netrukus parvežė ir mane.

-Pasistenk niekur neiti iš namų, gerai?-šyptelėjo sustodamas mano kieme.

-Liam, ar mes tikrai ruošiamės viską ignoruoti?-susiraukiau.-Juk žinai, kad negaliu taip gyventi.

-Kuo mažiau žinosit, tuo saugesnės būsit.-sumurmėjo.

-Tuomet aš nenoriu žinoti daugiau nieko. Nei iš Zayn, nei iš tavęs.-išrėžiau ir užtrenkusi automobilio dureles nuskuodžiau namo.

Tikriausiai mama mane užmuš, jog negrįžau visą naktį, tad turėjau vos kelias sekundes sugalvoti pasiteisinimą prieš jai atsirandant priešais mane.

-Malia?!-sušuko ir kaip viesulas atsidūrė šalia.-O dieve, tau viskas gerai.-puolė man į glėbį ir tai mane sutrigdė.

-Mama, aš...-pasakiau jai atsitraukiant.-Vakar su merginomis ruošėmės artėjančiam čempionatui, vėliau nusprendėm šiek tiek pabūti pas komandos kapitonę ir tai virto į mergaičių nakvynę.-greitai išpyliau.-O mano telefonas...-apčiupinėjau visas kišenes niekur jo nerasdama.-Tikriausiai palikau pas Brianna, bet jis išsikrovė.

Mama kelis kartus pamirksėjo akimis ir dar kartą apkabinusi liepė eiti nusiprausti. Ji daugiau neklausinėjo ir man tai suteikė šiek tiek ramybės. Tik gulėdama lovoje suvokiau, jog man reikia labai daug apgalvoti ir nuspręsti. Visas šitas mėšlas gali pražudyti.