MINT TEA

2.7

09.26

"Mielas dienorašti,
mokslo metų pradžioje planavau šiuos metus praleisti kaip įmanoma linksmiau, susigyventi su naujo miesto aplinka ir atversti naują, švarų lapą savo gyvenime. Deja, mano planai netikėtai ima byrėti. Praeitis vis labiau mane vejasi ir jau, atrodo, dingę jausmai išdygsta lyg iš po žemių ir neduoda man ramybės. Viskas daug blogiau nei tikėjausi."

Sugebėjau suregzti kelis sakinius ir užvertusi nedidelę knygą sviedžiau ją į kitą kambario galą. Žvilgtelėjau į miegančią Ava, kuri nuo garso nė nekrustelėjo. Tikriausiai vakarėlis buvo linksmas.
Atsidusau ir patikrinusi valandas pakilau iš lovos. Į kuprinę įmečiau kelias knygas bei kelis kitus reikalingus daiktus ir užrakindama duris palikau savo bendrabučio kambarį.
Pakeliui sumaigiau trumpą žinutę, jog atsikėlusi Ava žinotų, kad išėjau pasimokyti į biblioteką, nes negalėjau susikaupti per jos kalbėjimą per miegus.
Eidama pro kavinukę, kurioje jau du kartus sutikau Zayn kiek paspartinau žingsnį nenorėdama susidurti nei su pačiu Malik, nei su kažkuo dirbančiu ten.
Kišenėje vibruojantis telefonas sudrumstė mano mintis ir netrukus ekrane pamačiau šviečiantį Liam vardą.

-Klausau?-niūriai pasakiau.

-Žinau, jog galbūt nenori su mumis kalbėtis, bet mes jaučiamės siaubingai dėl vakarykščių įvykių.-atsiduso.-Norim kaip nors išpirkti kaltę.

-Liam, aš ant jūsų visiškai nepykstu.-sukikenau.-Veikiau priešingai, jaučiuosi kalta, jog aprėkiau Aliss ir jums teko tai girdėti.

-Oh...-Liam atsiduso.-Ji nepyksta.-sumurmėjo tikriausiai Aliss.

-Planavau šiek tiek pasimokyti, tad susiskambinsime vėliau?-paklausiau priartėjusi prie bibliotekos durų.

-Žinoma, paskambink kai turėsi laisvo laiko.-pasakė ir atsisveikinusi padėjau ragelį.

Truktelėjau sunkias bibliotekos duris ir įžengiau vidun. Linktelėjau senyvai čia dirbančiai moteriškei ir ji man mandagiai šyptelėjo.

Išsirinkusi atokią vietą mokymuisi pasidėjau ten savo daiktus ir nukulniavau ieškoti papildomos medžiagos savo mokslams.

Knygų išsirinkau tiek, jog vos galėjau panešti, tad su didžiule krūva lėtai ėjau savo vietos link. Žingsnis po žingsnio, vis galvojau, kaip nenukristi ir nesupainioti žingsnių.
Mano viltys žlugo vos kažkam atsitrenkus į mane. Knygos su trenksmu nukrito ant žemės ir aš sulaukiau piktų žvilgsnių iš aplinkinių.
Kilstelėjau akis į viso to kaltininką dar labiau susiraukiau.

-Tu turbūt juokauji.-atsidusau ir pritūpiau susirinkti savo knygų.

-Aš tikrai netyčia.-sumurmėjo padėdamas man.

-Yeah, žinoma.-pavarčiau akis.

Jis tik atsiduso ir nieko nesakęs padavė man kelias knygas.

-Ar ketini tiek perskaityti per vieną kartą?-kilstelėjo antakius.

-Nemanau, kad tai yra tavo reikalas.-piktai debtelėjau.

-Tik paklausiau.-iškėlė rankas.

-Zayn, labai norėčiau, jog dingtum man iš akių ir leistum susikaupti, kitu atveju vošiu tau su viena iš šių knygų.-išpyškinau, bet atrodo tai jį tik prajuokino.

-Atleisk, palieku tave ir tavo knygas ramybėj.-sukikeno ir patraukė gylyn į biblioteką.

Atsiverčiau anatomijos knygą, bet viskas apie ką galėjau galvoti, buvo Zayn, besivaidenantis visur kur tik aš einu. Kelias minutes paspoksojusi į tą patį puslapį, visgi nusprendžiau, kad nieko nebus ir kol jis aplink, aš tikrai negalėsiu susikaupti.

-Hey.-mano mintis išblaškė priešais atsisėdusi Ava.

-Sveika?-kiek nustebau ją pamačiusi.

-Anatomija?-prisislinko arčiau pažvelgdama į mano skaitomą knygą.

-Yeah. Nepasakyčiau, jog man sekasi itin gerai.-atsidusau.

-Ar tai susiję su tuo, jog vos už dviejų stalų sėdi Zayn su karšta blondine?-sušnibždėjo pasilenkusi.

-Na, iki dabar nežinojau, jog jis ne vienas, taigi situacija žymiai geresnė.-sarkastiškai šyptelėjau.

-Tau reikia susirasti vaikiną.-Ava sukrito kėdėje.-Ir kuo greičiau.