MINT TEA

13.

09.08

Lygiai be penkiolikos minučių aštuonios išėjau pro duris. Po sekundės prie manęs privažiavo Zayn automobilis.

-Rytas.-nusižiovavau.

-Kažkas neišsimiegojo.-sukikeno.

Atrėmiau galvą į lango stiklą ir užmerkiau akis. Vakar teko rietis su tėčiu iki antros valandos nakties, o vėliau dar ir padaryti namų darbus, todėl laiko pamiegoti liko labai nedaug. Žinoma nesakiau jam, kad mane parvežė Zayn. Teko sumeluoti ir pasinaudoti į miestą grįžusio Liam padėtimi. Kai šiaip ne taip pavyko įtikinti tėtį, kad tai Liam, iškart pasipylė begalės kitų priekaištų. Mama tuo metu užsidarė savo kambaryje ir neiškišo nosies, kol viskas nesibaigė. Vėliau ji užsuko su manimi pasišnekėti apie tėčio ligą ir sužinojau, jog jam liko mažiau nei dvi savaitės.

-Šiandien be nuotaikos?-pasidomėjo Zayn išblaškydamas mano mintis.

-Yeah. Mažai miegojau.-dar kartą nusižiovavau.

-Pusryčiavai?-paklausė įsukdamas į mokyklos kiemą.

-Taip.-palinksėjau ir abu išlipome iš mašinos.

Lėtai besišnekučiuodami ėjome mokyklos link, kol iš kažkur man prieš akis išdygo Austin. Ignoruodamas Zayn jis sučiupo mane už rankos ir sustabdė.

-Mums reikia pasikalbėti.-pasakė rimtai.

-Visų pirma tai paleisk mane.-pasakiau ir jis paleido mano riešą.

Atsisukau į Zayn ir šyptelėjau patvirtindama, kad man viskas gerai.

-Susitiksim vėliau, sakyk jei kas nutiks.-pasakė nueidamas.

Linktelėjau padėkodama ir atsisukau į priešais stovintį Austin.

-Tai?-paklausiau.

-Aš atsiprašau. Tikrai nenorėjau būti toks nemandagus.-trypčiojo vietoje.-Tu man rūpi ir tiesiog bandau tave apsaugoti, daugiau nieko, prisiekiu. Bet jei tu nori su juo bendrauti, tai puiku, aš susitaikysiu su bet kuo, tik nenoriu sugriauti mūsų draugystės.-kilstelėjo akis į mane.

-Tikriausiai gerai...atleidžiu tau.-kilstelėjau pečius.

-Aš iškepiau tau pyragą, bet jis liko spintelėje.-nuliūdo ir tai privertė mane nusijuokti.

-Viskas gerai, galėsime pasidalinti jį per pietus.-linktelėjau ir pradėjome eiti mokyklos link.

Pamokos ėjo greitai, beveik visur sėdėjau su Austin, Zayn daugiau nebemačiau, o su Aliss neturime bendrų pamokų, todėl kelis kartus susitikome per pertraukas.
Pasibaigus pamokoms pakeliui į darbą užėjau nusipirkti šiek tiek maisto, jog nenuobodžiaučiau darbe. Austin palydėjo mane ir pabuvo dar kelias valandas, kol jam reikėjo eiti namo.
Ramiai skaitinėjau biologijos knygą ir bandžiau pasiruošti sekančiai pamokai. Mano susikaupimą išblaškė suskambantis varpelis. Susiraukusi atsiplėšiau nuo knygos ir pakėliau akis.

-O, jau šešios?-žvilgtelėjau į laikrodį.

-Tikrai taip.-šyptelėjo Zayn padėdamas kupiūrą ant prekystalio.-Mėtų.

-Tuoj bus.-ėmiausi daryti arbatą.

-Ketini laikyti biologijos egzaminą?-paklausė pamatęs mano knygą.

-Taip.-palinksėjau.

-Smagu. Aš taip pat.-pritarė.

-Rimtai?-paklausiau padėdama arbatą ant prekystalio.-Jis gana sunkus.

-Ką tai turėtų reikšti?-kilstelėjo antakius paimdamas puodelį.

-Nieko, tiesiog tu nepanašus į tokį, kuris..na žinai, daug mokytųsi.-paprastai atsakiau.

-Manau turėjai omeny ne tą.-jo veidas buvo rimtas, o gal net piktas.

-Nenorėjau pasakyti nieko blogo, tiesiog egzaminas tikrai labai sunkus.-teisinausi, bet tikriausiai viską tik pabloginau.

-Susitiksime mokykloje. Ačiū už arbatą.-šaltai tarė ir apsisukęs paliko parduotuvę.

Po šimts. Kiekvieną dieną vis ką nors sumaunu. Vakar Austin, šiandien Zayn. Tikriausiai per anksti apsidžiaugiau dėl naujų draugysčių.
Žinojau, kad per ilgas galvojimas apie tokius dalykus prives mane prie skaudžių pasėkmių, todėl nuvijau visas mintis šalin ir vėl susikoncentravau ties biologijos knyga. Viskas bus gerai.