MINT TEA

24.

10.17

-Nusiramink.-nusijuokė sustabdydamas automobilį prie prašmatniai atrodančio namo.

-Juokauji? Atsivežei mane į rūmus, pas savo mamą ir sakai nusiraminti?-susiraukiau.-Be to, ar jūs negyvenote kitur?-paklausiau išlipdama.

-Na taip, aš gyvenu ten. Čia mano tėvų namas.-linktelėjo užtrenkdamas dureles.

-Tu gyveni atskirai nuo tėvų?-kilstelėjau antakius.

-Yeah.-nusijuokė ir tai privertė mane susimąstyti.

-Aš beveik tavęs nepažįstu.-papurčiau galvą.

-Ką turi omeny?-sustojo prieš užeidamas vidun.

-Galbūt mums nereikėtų skubėti? Mums reikia daug apie vienas kitą sužinoti ir susipažinimas su tavo mama, tai... kiek skubota?-pakėliau akis į jį.

Iš mielo, linksmo vaikinuko Zayn staiga tapo rimtu, įpykusiu, vos besitvardančiu vyru. Tokį jį mačiau pirmą kartą, todėl šiek tiek prisibijodama laukiau kol jis atrėž man kažką nemalonaus, bet vos jam prasižiojus lauko durys prasivėrė ir už jų pasirodė mielų bruožų moteris.

-Sveiki! Užeikite!-pakvietė vidun.

Nejaukiai nusišypsojau moteriai ir Zayn grubiai paėmęs mane už rankos nusivedė į pastato vidų.

-Aš Malia, malonu susipažinti.-nusišypsojau Zayn mamai.

-Aš Trisha, man taip pat labai malonu, Zayn nenustoja apie tave kalbėti.-išsišiepė ir aš žvilgtelėjau į Zayn.-Ar tu ne ta mergina, kuri dirba netoliese esančioje kavinėje?

-Taip, tai aš.-sukikenau.-Prisimenu jus.

-Oh, tavo kava nuostabi.-pagyrė.-Nagi, nestovėkit čia, eime į valgomąjį.-pamojo ranka ir mes nusekėme iš paskos.

Zayn mama pasodino mus prie stalo ir patikinusi, jog Zayn tėtis bei sesės netrukus taip pat prisijungs, paliko mus vienus. Kelioms minutėms stojo nejauki tyla, bet nusprendžiau ją nutraukti.

-Ar ketini ilgai pykti?-paklausiau atsisukdama į jį.

-Aš nepykstu.-sumurmėjo.-Nesijaudink, ilgai čia nebūsime, parvešiu tave iškart kai pavalgysime.

-Tai būtų nemandagu.-susiraukiau.

Zayn nieko neatsakė ir nė nepakelė savo akių į mane, nes šiuo metu naršymas telefone jam atrodė daug įdomiau. Nusprendžiau nekelti konflikto ir palaukti kol jis atsileis, o tuomet gražiai pasikalbėti.

Į kambarį netrukus įėjo į Zayn panašus, tik daug vyresnis vyras, kuris spėjau, jog buvo Zayn tėtis ir trys merginos, kurios buvo panašesnės į mamą. Tai tikriausiai Zayn sesės. Atsistojau nuo kėdės mandagiai šyptelėdama ir prieidama arčiau visų. Zayn padarė tą patį.

-Sveiki, aš Malia.-ištiesiau ranką Zayn tėčiui.

-Labai malonu pagaliau su tavimi susitikti.-švelniai paspaudė mano ranką ir pasitraukęs ėmė sveikintis su Zayn.

-Aš Doniya, čia Waliyha ir mūsų jauniausia - Safaa.-nusišypsojo viena iš merginų.

Visos nedrąsiai apsikabinome ir šiek tiek pasišnekučiavę atsisėdome į savo vietas. Trisha viduryje stalo padėjo didžiulę keptą antį, o Zayn tėtis ją supjaustė ir įdėjo visiems po gabalėlį.
Per visą vakarienę turėjau atlaikyti įvairaus tipo klausimus iš Zayn šeimos, o Zayn atrodė čia nė nebuvo. Pasibaigus vakarienei Doniya ir Waliyha išvažiavo tvarkyti kažkokių reikalų, Yaser išsivedė Zayn į darbo kambarį, nes jam prisireikė pagalbos su dokumentais, o aš ir mažoji Safaa padėjome Trishai susitvarkyti ir išplauti indus.

-Ačiū, mieloji.-nusišypsojo Trisha kai pakabinau drėgną rankšluostį džiūti.

-Tai niekis.-šyptelėjau.

-Niekada nemaniau, jog mano sūnus galės apsistoti ties viena mergina. Visuomet maniau, kad rimti santykiai paprasčiausiai ne jam.-nusijuokė.

-Jis nėra turėjęs merginos?-susiraukiau.

-Žinoma yra, bet tai netrugdavo ilgiau nei du mėnesius.-palinksėjo.-Be to, niekada nėra atsivedęs merginos į šiuos namus. Manau tai pažanga.

-Oh..-pasimečiau.

Trumpam šiek tiek paskendau mintyse. Ar praėjus dviems mėnesiams Zayn mane mes? Aš juk neesu ypatinga, todėl kodėl jis norėtų būti su manimi ilgiau?

-Nenorėjau tavęs išgąsdinti.-Trisha pažvelgė į mane. Zayn tikrai puikus vaikinas ir jis nėra iš tų, kurie žaidžia su merginų jausmais. Tiesiog, jo charakteris...sunkus.-šyptelėjo.-Dauguma merginų negalėdavo susitaikyti su jo ydomis ir jį paprasčiausiai palikdavo.

-Tai... labai liūdna.-pakėliau akis į Zayn mamą.-Bet Zayn man tikrai labai patinka. Ir nemanau, jog yra kažkas ko negalėčiau ištverti.

-Tu labai drąsi.-linktelėjo.-Tikiuosi dar užsuksi pas mus?-viltingai pažiūrėjo.

-Žinoma.-nusišypsojau.

Pro duris įėjo liūdnai atrodantis Zayn ir šyptelėjęs savo mamai lėtai atsisuko į mane.

-Galime važiuoti?-paklausė.

-Taip, žinoma.-linktelėjau.

Atsisveikinus su Zayn šeima palikome jų namus ir užvedęs variklį Zayn išvažiavo iš tėvų kiemo.