MINT TEA

2.14

Dar kartą surinkau tą patį numerį ir suurzgiau kai eilinį kartą įsijungė balso paštas. Paspaudžiau durų skambutį penkis kartus iš eilės ir ėmiau vaikščioti pirmyn atgal laukdama kol durys pagaliau atsivers. Buvau pasiruošusi spausti dar kartą, bet mane sustabdė spynos trakštelėjimas.

-Malia?-durims atsivėrus pasirodė mieguistas Liam veidas.

-Turim problemą.-įžengiau vidun nelaukdama pakvietimo.

-Dabar trečia nakties.-atsiduso uždarydamas duris.-Ar negalime palaukti iki ryto.

-Ben išprievartavo Ava.-išbėriau vis dar negalėdama patikėti.

-Ką?-atrodo jis akimirksniu atsibudo.

-Prisiekiu, aš sulaužysiu jam sušiktas kojas, nukaposiu pirštus. Su replėmis ištrauksiu visus dantis.-vėl žingsniavau iš vietos į vietą negalėdama nustygti.-Jam reikės sušiktos chirurgų pagalbos norint atsimerkti.

-Malia.-Liam paėmė mane už pečių taip sustabdydamas.

-Ar gali nusiraminti ir papasakoti mam viską nuo pradžių?-jis atrodė susirūpinęs.

-Ne, žinoma, jog negaliu nusiraminti, tas padugnė išprievartavo Ava!-sušukau ir mano akyse susikaupė ašaros.

Nepraėjus nė kelioms sekundėms buvau įtraukta į Liam glėbį.

-Žinau, jog tai sušiktai sunku, bet turi pasistengti suskaupti ir pasakyti man viską ką žinai.-po kelių minučių ramiai ištarė.-Tai svarbu, gerai?

Palinksėjau atsitraukdama ir abiemis rankomis nusišluostydama veidą. Liam ranka parodė, jog eičiau į svetainę. Jis sekė mane iš paskos ir abu atsisėdome ant sofos. Giliai įkvepusi trumpam užsimerkiau ir iškvėpiau.

-Tada kai palikau tave kavinėje... aš grįžau namo.-atsidusau.-Ava stovėjo vidury kambario, ji atrodė siaubingai. Stengiausi iš jos išpešti kas nutiko, bet... ji negalėjo nieko atsakyti. Man pavyko ją nuraminti ir ji pagaliau užmigo, bet po kiek laiko ji tikriausiai susapnavo košmarą. Atsibudusi ji pasakė, jog Ben ją išprievartavo.-sušnibždėjau paskutinius žodžius.

Liam atrodė apstulbęs bei susimąstęs. Jis įtemptai galvojo kelias minutes, bet atrodo galų gale pasidavė.

-Mes turim kažką daryti, eiti į policiją?-jis pakilo nuo sofos.

-Jos kūnas...-prisiminiau vaizdus, kuriuos mačiau ant Avos odos.-Jis nusėtas mėlynėmis, lūpos kraujuoja.-mano balsas vėl ėmė virpėti.-Aš bandžiau skambiniti Zayn kelis kartus, bet įsijungė tik balso paštas.

-Zayn?-Liam atsisuko su klausiamu žvilgsniu.

-Taip, kiek pamenu jis, Ben ir Julia buvo draugai. Ava kartu su Ben ėjo į Zayn vakarėlį. Pamaniau, jog galėčiau kažką apie jį sužinoti.-truktelėjau pečiais.

-Kur dabar Ava?-paklausė susiraukdamas.

-Palikau ją bendrabutyje. Ji miega.-atsidusau.

-Važiuojam.-pamojo link išėjimo.

-Kur?-pakilau nuo sofos sekdama jį.

-Tavo bendrabučio spyną nulaužtų septintokas, negalime palikti jos vienos ten. Atsivešime ją čia.-pasakė nukabindamas nuo pakabos savo striukę.

Nusprendžiau per daug neklausinėti ir išsiaiškinti tai vėliau. Dabar svarbiausia buvo apasaugoti Ava.
Liam viršydamas greitį atsidūrė prie mano bendrabučio. Kaip įmanoma grečiau užbėgome į reikiamą aukštą ir šiek tiek atsipūčiau kai durys buvo užrakintos.

-Malia?-paklausė Ava, kurią privalėjau pažadinti.

-Sveika.-pasistengiau išspausti šypseną.-Liam padės tau apsirengti, kai kur važiuosime, gerai?

Ji sunkiai palinksėjo ir aš šyptelėjau.
Paskubomis rinkau reikalingiausius daiktus ir dėjau į po ranka papuolusią kuprinę. Tuo tarpu Liam atsargiai uždėjo Avai paltą ir po truputį, vieną po kito uždėjo bei užrišo batus.

Mums baigus užrakinau kambarį ir mes vėl patraukėme Liam automobilio link.
Šį kartą skubėti negalėjome, nenorėdami per daug jaudinti Avos.

Su Ava atsisėdau ant galinės sedynės, bet visos kelionės metu nei vienas iš mūsų nepratarė nė žodžio. Ava prabilo tik mums pasiekus Liam ir Aliss buto kiemą.

-Kodėl mes čia?-tyliai ištarė.

-Čia saugiau.-Liam atsakė prieš man spėjant prasižioti.

Jai linktelėjus išlipome iš automobilio ir Liam mus palydėjo vidun. Nežinojau kas bus toliau, bet nujaučiau, jog nieko gero.
Liam paliko mane pasirūpinti Ava, o pats išėjo į kitą kambarį atsiliepdamas į telefono skambutį.

-Žinau, kad viskas dėl manęs.-atsiduso Ava.

-Iš dalies.-truktelėjau pečiais užklodama ją su Aliss antklode.

-Malia, aš nepasiruošus su niekuo kalbėtis.-ji sustabdė mane.

-Ką turi omeny?-paklausiau prisėsdama ant lovos krašto.

-Žinau, kad tai ką padarė...jis.-giliai įkvėpė.-Yra blogai, bet aš neesu pasiruošusi apie tai kalbėti su policija ar panašiai.

-Ava, bet...-pradėjau, bet buvau iškart nutraukta.

-Malia, pažadėk man.-kilstelėjo savo pavargusias akis.-Taip, tu buvai teisi sakydama, jog man nereikia su juo susitikinėti ir aš jaučiuosi kvailai tavęs nepaklausiusi, bet vien prisiminimas apie tai yra nepakeliamas. Aš neesu pakankamai stipri papasakoti viską svetimiems žmonėms. Aš... nepasitikiu jais.-atsiduso.

-Gerai.-atsidusau.-Aš pažadu. Išpręsime tai kitokiu būdu, bet dabar tau reikia pailsėti.-nubraukiau nuo jos veido užkritusius plaukus.

-Ačiū.