MINT TEA

2.15

-Klausau?-patryniau pavargusį veidą.

-Malia? Ar viskas gerai?-pašokau išgirdusi Zayn balsą.

-Zayn!-pasakiau garsiau taip atkreipdama Liam dėmesį.-Mums reikia tavo pagalbos.

-Penktą ryto?-paklausė nepatikliai.

Liam ištiesė ranką parodydamas, jog duočiau jam telefoną. Atsidususi įdėjau savo mobilujį Liam į delną ir įdemiai klausiausi jų pokalbio.

-Zayn.-sumurmėjo Liam.-Ben, kuris dirba su Julia. Ar žinai jo pavardę?-po to sekė trumpa pauzė.-Telefonu negaliu sakyti.-tada dar viena.-Gerai, būsiu už dvidešimties minučių.-pasakė pabaigdamas pokalbį.

-Ir?-paklausiau atgavusi telefoną.

-Turiu važiuoti.-pasakė apsisukdamas.

-Juokauji?-nusekiau jam iš paskos.

-Malia, žinau ką pasakysi, ne, tu negali važiuoti kartu, tai pavojinga.-pasakė.

-Man nusispjaut, Liam.-pasakiau atkreipdama jo dėmesį.-Mano geriausia draugė buvo sumušta ir išprievartauta. Ar tu mano vietoje sutiktum likti namie ir nieko nedaryti?-paklausiau pakeltu balsu.

Liam kelias sekundes tylėjo, bet netrukus atsiduso. Nukabinęs nuo pakabos mano striukę įdavė ją man į rankas. Linktelėjęs taip pat apsirengė ir užrakinę duris patraukėme link automobilio.
Važiavome neilgai, kaip Liam ir minėjo, apie dvidešimt minučių. Per tą laiką spėjau papasakoti apie tai ką kalbėjau su Ava prieš mums išvažiuojant ir, rodos, Liam teko sudėlio visą savo planą iš naujo. Tuomet pasiekėme pastatą šiek tiek už miesto, kuris atrodė gana apleistas. Pasistatęs automobilį kiek atokiau, Liam atsisegė saugos diržą ir atsisuko į mane.

-Esi tuo tikra?-paklausė.-Ten gali pamatyti tai, ko tikriausiai nė neesi sapnavusi.

-Man nesvarbu. Turiu kažką daryti dėl Avos.-papurčiau galvą.

-Gerai.-linktelėjo.-Tuomet kelios taisyklės: kol surasime Zayn, negali trauktis nuo manęs nė per žingsnį. Jei kasnors su tavimi kalbės, ignoruok juos. Kad ir ką ten pamatytum, privalai išlikti šaltų nervų ir kuo mažiau reaguoti. Supratai?

-Taip.-linktelėjau supratusi, jog Liam kalba visiškai rimtai ir mes tikrai atvažiavome ne linksmai praleisti laiko.

Vidun patekti nebuvo taip paprasta. Prie durų stovėjo itin grėsmingai atrodantis vyras, kuris mus praleido vidun tik kruopščiai patikrinęs ir įsitikinęs, jog mes tikrai pažįstame Zayn.
Viduje buvo taip pat šalta kaip ir lauke, langai apklijuoti tamsia plėvele, o vienintelis šviesos šaltinis buvo kelios palubėse siūbuojančios lempos. Mums žingsniuojant pro šalį atkreipėme ne vieną žvilgsnį ir sulaukiau kelių nešvankių replikų, bet prisimindama Liam žodžius visa tai ignoravau. Ant kai kurių stalų, stovinčių po lempomis, puikavosi krūvos stambių kupiūrų, taip pat kiekvienas stalas turėjo po svarstykles ir po kelias į juoda celofaną susuktas pakuotes. Nebuvau tokia kvaila, jog nežinočiau kas viduje. Stebėtina buvo tai, jog šie vaizdai manęs visiškai netrigdė.
Užlipus laiptais į antrą aukštą mano skrandis šiek tiek susisuko. Prie vienos kėdės buvo pririštas vyras kruvinu veidu. Kitoje patalpos pusėje vaikinas talžė ant grindų gulintį žmogų. Esu mačius tokius vaizdus filmuose ar skaičius knygose, bet niekas manęs negalėjo paruošti šiai situacijai.
Liam truktelėjo mano ranką ragindamas judėti greičiau. Vos mums pasiekus trečią aukštą, gale kambario pamačiau Zayn nugarą. Jis buvo atsisėdęs ant stalo ir įnirtingai diskutavo su vaikinu stovinčiu priešais jį.

-Zayn.-pasakė jo pašnekojas linkteldamas į mūsų pusę.

Zayn atsisuko su maža šypsenėle, bet vos jo akys sutiko manąsias, šypsena kaip mat išblėso. Jo akys lakstė tarp mano ir Liam veidų ir Zayn darėsi vis piktesnis.

-Ką ji čia veikia?-susiraukė galų gale apsistodamas ties Liam veidu.

-Negalėjau palikti jos vienos.-Liam prabilo.-Tai nesvarbu. Mums tik reikia sužinoti kur Ben.

Zayn pažvelgė į vaikiną, su kuriuo šnekėjo prieš mums čia pasirodant ir linktelėjo link laiptų pusės. Šis paspaudė Zayn ranką ir paliko patalpą.

-Gerai, aš klausau.-Zayn apėjo stalą ir atsirėmė į jį.

-Ben išprievartavo vieną merginą.-Liam sumurmėjo.

Pastebėjau kaip Zayn rankos įsitempė ir jis pažvelgė į mane.

-Tavo draugė?-Zayn paklausė.

-Yeah. Kartu gyvename.-linktelėjau.

-Gerai, duosiu jums jo duomenis, jis turėtų būti žinomas policijai.-atsiduso.

-Matai, čia susiduriame su problema.-Liam pasakė priversdamas Zayn pakelti akis į jį.

-Ava atsisako kalbėti su policija. Bet mes negalime leisti tam pašlemėkui toliau prievartauti merginų.-pasakė Liam.

-Tuomet abejoju ar galiu jums kuo padėti.-Zayn papurtė galvą.

Liam linktelėjo ir atsidusęs ketino eiti atgal.

-Tu tikriausiai juokauji?-paklausiau taip nustebindama abu vaikinus.-Mes abu puikiai žinome, jog tu gali padėti, Zayn.

-Liam, ar gali mus trumpam palikti vienus?-Zayn pažvelgė už manęs.-Parvesiu ją.

Liam atsikrenkštė ir apsisukęs paliko kambarį.

-Ką nori, kad padaryčiau?-Zayn vėl sukoncentravo savo dėmesį į mane.

-Zayn, mes esame viduje apleisto pastato, kuriame sveriamas kokainas, skaičiuojami pinigai ir talžomi žmonės. Aš kategoriškai atsisakau patikėti, jog tu nežinai ką daryti.-susiraukiau.

-Malia, patikėk, tu man rūpi labiau nei kas kitas šiame pasaulyje.-pasakė uždėdamas savo rankas man ant pečių.-Bet jei tavo draugė atsisako kreiptis į policiją, tuomet ką aš galiu padaryti?

-Leisk paklausti.-pasakiau nusipurtydama jo rankas nuo pečių.-Jei Liam ateitų čia vidury nakties ir pasakytų tau, jog Ben išprievartavo mane, o ne Ava. Ar tu jam atsakytum tą patį?