ISTORIJOS MOKYTOJAS

-23-

Tik atėjus į penktadienio istorijos pamoką prisiminiau, jog su Greisu planavome šiandien susitikti ir pasikalbėti. Prie kabineto durų sustojau kaip įbesta, širdis pradėjo spurdėti iš jaudulio.

- Jei galvoji nebeiti į istorijos pamokas, tai taip pat būtų geras sprendimas, - netikėtai išgirstas Kris balsas nejuokais išgąsdino. Nė pati nepajutau, jog ranką iš netikėtumo uždėjau ant besitrankančios širdies. Dabar nerimavau dėl dviejų dalykų, nors greičiausiai jų buvo mažiausiai du tuzinai.

- Atstok, Kris, - piktai nutvėriau už durų rankenos ir atvožusi duris įėjau į kabinetą po savęs jas uždarydama. Aukštakulniais nukaukšėjau į galinį suolą.

- Tau taip pat laba diena, panele Terrinson, - Greisas atskirai sveikindavosi su kiekvienu anksčiau atėjusiu į pamoką, įskaitant mane, tačiau šiandien mažiausiai norėjau jo dėmesio pamokos metu. Kaip aš įsivėliau į šitą mėšlą? Atsisukusi ir atsakiusi šaltu „sveiki" ėmiau ruoštis pamokai.

- Laba diena! - išgirdus ploną Kris balsą užsinorėjau į ją paleisti penkių šimtų puslapių enciklopediją kietais viršeliais.

- Labas! - Greisas į jos džiugų toną atsakė ne ką liūdniau. Rimtai?! Suprantu, kad negaliu ant jo pykti, nes jis elgiasi tikslai pagal planą, bet šiandieną apskritai pradėjau ne ta koja. Po lūpomis išbėrusi penkis keiksmažodžius atsiverčiau vadovėlį, kurį užverčiau nepraėjus pusei minutės. Į telefoną atėjo žinutė. Nuo Greiso. 

G: Kas nutiko?

L: Nutiko Kris.

G: Pasakė ką nors naujo?

L: Ne. Ta pati dainelė.

Suprantu, kad neturiu už ką ant jo pykti, bet ši diena jau prasidėjo blogai man nė nespėjus išlipti iš lovos. Pramiegojau. Į mokyklą atėjau tuščiu skrandžiu. Pirma pamoka - fizinis. Skrandis streikavo ir bėgant aš vos neapsivėmiau vidury mokyklos stadiono. O dabar visa tai. Ir net neturiu šalia draugės, kuri pakeltų nuotaiką. Tesa išvykusi kelioms dienoms su šeima.

Per pamoką nė akimirkai neatitraukiau akių nuo sąsiuvinio ir nagrinėjamo istorijos šaltinio. Laikiausi mūsų susitarimo neatkreipti į mūsų artimesnį bendravimą nereikalingo dėmesio ir tiesiog šią akimirką nenorėjau jo matyti. Įsižiūrėjau jį, nebegaliu to neigti. Jis, aplamai mūsų situacija makyje iššaukė visą jausmų gamą: jaudulį, baimę, aistrą, geismą, šilumą, laimę ir neviltį. Jis mane veikė, kurstė manyje norą rizikuoti, gyventi ryškiai ir spalvingai. Su buvusiu vaikinu Riku viskas buvo paprasta. Santykiams ritantis žemyn nesbesijaučiau tokia laiminga, jis dažnai mane vienaip ar kitaip įskaudindavo, tačiau niekada tuose santykiuose nejaučiau gyvenimo kurstomos intrigos, gyvybingumo. Tie santykiai buvo pelenų rožės spalvos. Vis tiek rožiniai, tačiau persmelkti pilko atspalvio, tarsi apdulkiję, neprižiūrimi, palikti likimo valiai, kol galiausiai iširo. Tuo tarpu Greisas kažką manyje kurstė, kažką gyvybingo. Tai tuo pat viliojo ir erzino, jaudino. Erzino, kad buvau susijaudinusi galvodama apie jo sidabru puoštas akis ir onikso juoduo plaukus, kai mums abiems grėsė Kris kuriami planai. Tai erzino, tačiau nepakankamai, jog suraukusį nosį pasakyčiau jam, kad atstotų. Nuskambėjus skambučiui atsikvėpiau. Istorija man paskutinė. Palaukiau kol visi išeis iš klasės palengva dėdamasi knygas. Pakėlus galvą pamačiau prie Greiso stalo stoviniuojančią Kris.

- Tai gal išeisi? - ji stebeilijo į mane pakreipusi galvą it koks plėšrus žvėris.

- Neketinu, ruošiuosi olimpiadai, - atsakiau, o Greisas žiūrėjo į mus taip lyg paslapčia būtų meldęsis visiems senai pamirštiems dievams. Kris akimis į mane laidė žaibus.

- Kiekvieną dieną? - juodaplaukė ryškiai raudonai dažytomis lūpomis buvo nejuokais suirzusi.

- Tiesą sakant tris kartus į savaitę. Kris, ar ko nors norėjai? - Greiso balsas buvo šaltas ir ramus, jo veidas taip pat neišdavė jokių emocijų. Šovusi dar vieną žudantį žvilgsnį mano pusėn ji pasisuko į mokytoją. Ji negalėjo man grasinti jo akyse. Ji neturi įrodymų.

- Norėjau paklausti ar galėčiau prisijungti prie šių popamokinių istorijos pamokų? Norėčiau pasikelti vidurkį, - sukandau dantis negalėdama patikėti jos įžulumu.

- Apgailestauju, bet ne. Neturiu laisvų valandų, o už viršvalandžius mokyklose nemoka. Jei nori gilinti žinias, paprašyk naujosios mokytojos Lidijos. Jai buvo skirtos papildomos konsultacinės valandos, tačiau man - ne. - stengiausi nemesti Kris pusėn pašaipaus žvilgsnio.

- Tuomet kodėl mokote ją? - Greisas mano pusėn net nežvilgtelėjo.

- Kris, neprivalau tau aiškinti savo darbo metodikos, bet... Turiu vieną dvyliktokų A kursą, iš kurių tik pusė ruošis egzaminui ir yra interesuoti istoriją baigti gerais pažymiai. Iš šios, bei kitų klasių nėra nė vieno kito norinčio ruoštis olimpiadoms. Nesu tas mokytojas kuris visus, turinčius pažymį aukščiau aštuonių, verstų dalyvauti olimpiadose, todėl neturiu jokios olimpiadininkų grupės. Mokinė pareiškė norą, aš matau potencialą, o mokyklos vadovybė norėdama kelti reitingus skyrė tris papildomas apmokamas valndas, jog ją ruoščiau. Ruošdamas ją olimpiadai negaliu aiškinti tau pamokų metu einamo kurso. Atleisk, bet persiplėšti į du mokytojus negaliu. Jei nori pasitempti - paprašyk ponios Smith, nieko negaliu padaryti, tokia mokyklos politika. Aš gavau daugiau klasių, o ji daugiau papildomų valandų. - Greisui atsakiusi tik tyliu linktelėjimu, Kris išėjo iš kabineto. Į mane net neatsisuko.

- O ji atkakli, - šitai iš jo išgirdusi nusijuokiau.

- Tau tikrai skyrė papildomų valandų ar tiesiog protingai sužaidei?

- Skyrė. Meluoti apie tokius dalykus būtų pernelyg pavojinga jeigu ji netyčia sugalvotų pasiskųsti kažkam iš mokytojų ar administracijos.

- Tiesa... Tai dėl manęs gauni papildomų pinigų?

- Tik papildomas pliusas. Bet jei neišsiųsiu tavęs į artėjančią olimpiadą tikrai gausiu žodinį antausį nuo direktorės, - nusijuokiau, o jis šyptelėjęs pabučiavo į skruostą.