ISTORIJOS MOKYTOJAS

-1-

Pirmadienį, aštuntą valandą ryto, iš draugės gavau pranešimą, jog pasikeitė istorijos kabinetas, kaip ir tą dalyką dėstantis mokytojas. Kad ir, kaip labai visa mokykla nemėgo pono Williams'o jo negalėjo atleisti tol, kol nebuvo surastas jį pakeisiantis mokytojas. Dingusią Mc'Covern pakeistusi naujoji mokytoja ponia Lidija Smith nebūtų galėjusi apsiimti visų Williams'o klasių. Naujasis mokytojas senąjį Williams'ą pakeitė šį ryt. Man istorija apskritai buvo kone vienintelė pamoka kuri buvo įdomi. Kad ir kokį nuobodų ir nesuprantamą anksčiau turėjau mokytoją, noras gilintis į pasaulio praeitį niekur nedingo. Jei naujasis mokytojas bus bent kiek geresnis, o pamokos pas jį - įdomesnės nei pas praeitą mokytoja -  visa širdim padėkosiu žvaigždėms už jų maloningumą.  Sėdint kabinete ir laukiant naujojo mokytojo širdyje spragsėjo smalsumas. Tuo tarpu šalia sėdinčiai Teresai, po vakarykščio vakarėlio, į kurį bandė nusitempti ir mane, galvoje tebuvo viena - miegas. Tačiau tėvai, kaip, kad ji sakė, šįryt ją kone išspyrė į mokyklą. 

Praėjo jau kelios minutės, kaip suskambėjo skambutis į pamoką, o mokytojo dar nėra. Gal mokyklos valdžia nusamdė istoriką alkoholiką ir jis sekmadienio vakarą nusigėrė? Su lyg ta mintimi smarkiai buvo nulenkta klasės durų rankena ir atvožtos durys. Į klasę įėjo, o tiksliau įsiveržė vyras apsirengęs šilkiniais juodais marškiniais, sukištais į klasikines juodas kelnes. Jo liemenį juosė diržas su metaline sagtimi. Batai - klasikiniai, dengti juoda zomša. Kiek susivėlę juodi plaukai lengvai krito jam ant akių.  Perbraukęs juos kaire ranka atgalios, vyriškis atsikrenkštė ir pakėlė sidabru papuoštas akis į klasę. Ne, tikrai ne alkoholikas... Toli gražu.

- Ne koks pirmas įvaizdis. Vėluoju. Tik šįryt sužinojau apie uždarytą sankryžą... Taigi būsiu naujas jūsų istorijos mokytojas. Nežinau kuriam laikui, bet tikiuosi, jog visiems šiems metams. Šiandien nieko nesimokysim. Tiksliau nesimokysit jūs, o aš norėčiau sužinot jūsų visų vardus. Ir pradedant nuo savęs, tai esu Greisas Tenebrėjus, prieš porą metų pasibaigiau istorijos pedagogikos bakalaurą... Man dvidešimt ketveri ir taip jau gavosi, kad labai greit baigiau universitetą ir sėkmės dėka kone iškart gavau mokytojo darbą, ko labai norėjau... Ir tuomet pradedam nuo šitos pusės. Vardas, pavardė ir kaip labai domitės istorija. Noriu sužinot ar yra tokių, kurie galbūt norėtų dalyvauti olimpiadose.

Klasiokai vienas po kito prisistatydavo. Vieni sakė, kad istorija nuobodi, kiti, kad ja šiek tiek domisi, dar keletas, kad jiem nepatinka ši pamoka. Atėjo eilė man. Pakėlusi akis sutikau skvarbų pilkų akių žvilgsnį. Kažkas lyg nudiegė... Viduje. Palei stuburą... Širdį... Atsikrenkščiau.

- Lotė Terrinson. Domiuosi istorija... - pasakiau. Kurį laiką dar kiek žiūrėjęs į mane, mokytojas linktelėjo ir galiausiai nukreipė žvilgsnį į šalia sėdinčią draugę.

- Teresa Cliff. Nemėgstu istorijos pamokų, - ji atsakė tingiai... O mano galva per keletą sekundžių tapo minčių aviliu...

Kodėl tos pilkos jam taip tinka, bet kartu ir muša iš vėžių...?

Ar jo onikso juodumo plaukai natūralūs...?

Jis sportuoja? Ant krūtinės sunertos rankos... Bicepsai...

Kokie ryškūs skruostikauliai... Ir žandikaulis...

Ar tas žiedas ant piršto - vestuvinis..? 

Regis jis turi grandinėlę... Bet ji užkišta už marškinių...

Kokios ilgos jo blakstienos...

- Au! - tyliai suinkščiau. Šalia sėdinti Teresa spyrė į čiurną.

- Neapsiseilėk, Lote, - laikydama juoką tyliai pasakė, kad girdėčiau tik aš.

- Ką? Aš ne-

- Taip, tu jį nužiūrinėjai, - nuraudau... Taip. Aš jį tikrai nužiūrinėjau. Kas man, po velnių, darosi? Jam dvidešimt ketveri, o man vos septyniolika.

- Ar jis matė? - paklausiau, bet draugė tik supratingai šyptelėjo ir papurtė galvą. Atsidusau. Palengvėjimas lyg skraistė nukrito ant pečių. Vėl pažvelgiau į tamsių plaukų mokytoją... Klausiausi jo. Nesigilinau į tai ką jis sakė. Tiesiog... klausiausi jo...

Kas man darosi..?