ISTORIJOS MOKYTOJAS

-14-

Pirmadienio rytą į istorijos klasę įlėkiau pati pirma ir išsyk sugavau Greiso žvilgsnį. Dievulėliau, šiandien jis atrodo karštai. Labai karštai. Nejučia liežuviu persibraukiau lūpas, o susivokusi ką padariau tik papurčiau galvą ir pradėjau žingsniuoti link savo suolo.

- Jei žiūrėdama į mane laižaisi lūpas, galėtum bent būti tokia maloni ir pasisveikinti, - sustojau, kaip įbesta ir išsyk atsisukau.

- Labas rytas, Greisai! - išbėriau stebeilydama į jo pilkas akis.

- Labutis, - jis mirktelėjo, o aš pervertusi akimis ir papurčiusi galvą tęsiau kelionę į paskutinį suolą.

- Kaip miegojai? - išgirdau klausimą, kuomet iš kuprinės ėmiausi daiktus.

- Gerai, bet turėjau pagundą praleisti pirmą pamoką, - šyptelėjau ir žvilgtelėjau į vyrą.

- Nenaudėlė, - sukrizeno, o į klasę įėjo Tesa. 

- Labas rytas, - tyliai išbėrė praeidama pro mokytoją, jis jai linktelėjo, o draugė sukrito į vietą šalia manę.

- Nesakyk, kad vakar buvai vakarėlyje, - pasakiau žiūrėdama į žiovaujančią merginą.

- Gerai, nesakysiu, - ji išsiviepė. Akys paburkusios, po jomis - pajuodę paakiai.

- Tu rimtai trenkta, neužteko šeštadienio? - draugė lyg gailėdamasi pusės savo gyvenime priimtu sprendimų persibraukė delnu veidą. Į klasę po truputį pradėjo rinktis mokiniai.

- Ne, neužteko. O kaip pati praleidai savaitgalį? - akies krašteliu pamačiau, kaip Greisas šiek tiek įsitempė.

- Tikrai blaiviau negu tu. Šeštadienio rytą ėjau išgert kavos į tą kavinukę netoli namų. O paskui žinai serialai, knygos ir namų darbai... - draugė linktelėjo, bet paskui susiraukė.

- Pala pala. Ryte? Tu miegi, kaip koks šernas iki pirmos valandos. Kurių galų tu kėleis ryte eit į kavinę kavos? Plius tu nemėgsti daugiau nei pusės ten parduodamų kavų ir labiausiai mėgsti savo naminę kavytę. 

- Penktadienį vakare sugalvojau, kad norėsiu ryte anksti atsikelt ir nueit ten atsigert Frapės, kurią, tavo žiniai, mėgstu labiau nei naminę kavą, - šyptelėjau tikėdamasi, jog draugė nieko daugiau neklausinės, tačiau klydau.

- Nepūsk miglos man į akis. Koks anksti besikeliantis psichopatas vaikinas tau taip labai krito į akį, kad dėl jo anksti ryte išspyrei save iš lovos, kad nueitum į tą nelemtą kavinę?

- Gražus psichopatas... - sumurmėjau, o draugė pradėjo juoktis. Paslapčia žvilgtelėjau į Greisą, kuris neakivaizdžiai klausydamasis mudviejų pokalbio šypsojosi. 

Istorijos pamoka buvo, kaip niekad nuobodi. Parėmusi galvą ranka žiovavau, regis be perstojo ir tingiai konspektavausi temos medžiagą į sąsiuvinį. Keletą kartų susitiko mano ir mokytojo akys, jis vis nepastebimai šyptelėdavo. Sėdėjau lengvai išraudusi, ignoruodama, kaip į mane žiūrėjo Tesa.