-15-

876 61 4
                                    

Ryt rašysime istorijos pamokos savarankišką darbą. Prie rašomojo stalo sėdėjau susiėmusi už galvos. Nesuprantu šitos temos, o ypač žemėlapio. Kažkokia nesąmonė. Jau devinta vakaro, o aš išmokau tik vieną prakeiktą datą. Tegul Greisas su savo savarankiškais eina velniop. Iškaliau dar vieną datą, po to dar tris ir įsmeigusi akis į žemėlapį bandžiau vadovėlyje aiškintis kas ir kodėl vyko apibrauktose vietose. 

Markstydamasi pakėliau galvą. Užmigau. Laikrodis ant sienos mušė trečią ryto. Reikia eiti miegoti. Krimsdamasi į kuprinę susidėjau knygas ir užverčiau istorijos užrašus. Kartodamasi informaciją iš dienos rūbų persirengiau į naktinius ir atsiguliau į lovą. Kaip tyčia dabar nebeišėjo užmigti. Aš ryt tikrai gausiu keturis. Ne daugiau...

Išjungiau ant spintelės čirškiantį žadintuvą. Atrodo, kad miegojau tris minutes, o ne tris valandas. Prisiverčiau išlipti iš lovos ir nušlepsėjau į vonios kambarį. Išsivaliau dantis, nusiploviau veidą ir šį rytą pasidažiau tik blakstienas. Grįžusi į kambarį įlindau į juodus džinsus ir tokios pat spalvos džemperį. Pasisveikinusi su valgančia mama ir atsisakiusi pusryčių, įsisukau į paltą ir apsiaviau juodus batus ant kulnų, išėjau iš buto. 

Pasiekus istorijos kabineto duris, laikrodis rodė dvi minutes po aštuonių. Giliai įkvėpusi pravėriau duris. Visų akys susmigo į mane ir aš norėjau dingti. Nekenčiu tokio dėmesio, o dar labiau nekenčiu vėluot. 

- Atsiprašau, kad vėluoju, - žiūrėjau tiesiai Greisui į akis ir jis nežymiai kilstelėjo antakį. Nurijau seiles. Tegul palaukia kol pamatys mano šiandienos atsiskaitymo rezultatus... Tuomet tikrai galės stebėtis. Jis linktelėjo ir aš sparčiu žingsniu nuėjau į klasės galą ir sukritau į savo suolą. Tesos šiandien nebuvo. Išsitraukusi knygas iš kuprinės stengiausi susikoncentruoti į dėstomą pamoką, bet nuovargis stipriai kišo koją. Buvo sunku suprasti apie ką jis kalba, nesupratau sakinių prasmės. Bet puikiai suvokiau, ką reiškia „Pasiruoškit lapelius ir pasikartokit. Rašysim". Mano rankos drebėjo ir balo. Nutėškusi ant stalo lapelį atsiverčiau temą iš kurios rašysim. Nustėrau. Beveik nieko nebepamenu ką vakar mokiausi. Ne, nekenčiu, kai šitaip nutinka... Delnu pasirėmiau galvą ir bandžiau suryti sąsiuvinio medžiagą.

- Užverčiam sąsiuvinius, - paskutinį kart peržvelgusi viską akimis bandžiau nusiraminti. Nedrįsau pakelti akių į kitame klasės gale stovintį mokytoją. Susimausiu. Tikrai žiauriai susimausiu ir jo akyse krisiu žemiau, negu pats Liuciferis, nukritęs pragaran iš dangaus.

Jis diktavo klausimus. Paskutinis buvo dvidešimtas. Žiūrėjau į savo parašytus šešis atsakymus ir kračiau smegenis bandydama prisiminti likusius. Nė nepastebėjau kada Jis prisiartino.

- Laikas baigėsi, Lote.

Pastūmusi lapelį į jo pusę, akies krašteliu pamačiau, kaip jo antakiai kiek susiraukė ir prieš nueidamas jis sekundei žvilgtelėjo į mane. Suskambėjus skambučiui susidėjau daiktus ir, kad ir kaip norėjau neišeiti paskutinė, bet vos užsidėjus kuprinę ant pečių supratau, kad man prieš akis iš klasės išėjo paskutiniai mokiniai. Kartais labai nekenčiu to, jog esu lėta. Nežiūrėdama į jį, lyg niekur nieko, pradėjau eiti link klasės durų.

- Jei vieną kart nuėjome kavos, tikiuosi negalvoji, jog tau už nieką rašysiu gerus pažymius? - sustojau, kaip įbesta. Galbūt būtų visai neblogai, tokio varianto nė nebuvau apsvarsčiusi. Apsisukau ir pažvelgiau į jį.

- Negalvoju ir to nė nenorėčiau... Tikrai mokiausi, tiesiog... - delnu gniaužiau kuprinės petnešą. Tiesiog kas? Tiesiog užmigau besimokydama? Tiesiog nesupratau temos? Lyg jam rūpėtų man kvaili pasiteisinimai...

- Tavo trejetas rodo ką kitą, - nustėrau. Neigiamas? Iš istorijos nebuvau gavusi mažiau šešių... O dabar trys? Tylėjau, tačiau kilstelėjau smakrą bandydama kuo tvirčiau išlaikyti šaltą veido išraišką. - Gali eiti, - gerklėje jaučiau gumulą, išėjus iš klasės skruostu nusirito ašara, kurią greit nubraukiau džemperio rankogaliu. Viskas? Mūsų draugystė baigėsi? Dabar jis man vėl tik mokytojas Greisas? Mano autoritetas jo akyse smuko. O tada supratau, kad šios dienos siaubas dar tik ateina. Po pamokų turiu pas jį nueiti. Jei ne dėl prezentacijos, kurią šiandien turėtume pabaigti, tai dėl ruošimosi olimpiadai, kurioje privalau dalyvauti. Mokyklos pavaduotojai juk nepaaiškinsiu, jog mudu susipykom.

ISTORIJOS MOKYTOJASWhere stories live. Discover now