ISTORIJOS MOKYTOJAS

-7-

Grįžusi namo sėdėjau prie kompiuterio ir pradėjau daryti pristatymą... Neįtikima, bet prisiminiau kone viską, ką sakė Greisas. Kitus sakinius, net žodis į žodį. 

Slinko valandos... Namų darbai jau buvo paruošti, o skaidrės po truputį judėjo link pabaigos. Devinta vakaro ir aš nežinau ar reiktų pabaigti dabar ir prasėdėti iki dvyliktos nakties ar pabaigti per ateinančias dienas. Laiko turiu iki kitos savaitės galo, tad gal šįvakar nepersitempsiu.

Manau padarius skaidres reiktų vėl susitikt su istorijos mokytoju. Iš dalies tai būtų ir proga jį pamatyti ne pamokos metu, bet man iš ties reiktų užtikrintumo, kad skaidrės padarytos tobulai. Aš ir taip linkusi į perfekcionizmą, o turint omeny, kaip labai mėgsta kabinėtis dailės mokytoja, aš nenoriu už šitą darbą gauti devyneto...

Atsidususi atsidariau paštą ir pradėjau rašyti...

„Labas vakaras.
Darydama skaidres pagalvojau, kad visai norėčiau, jog jas padarius Jūs galėtumėte pažiūrėti ar jos gerai paruoštos. Noriu, kad jos būtų kuo geresnės. Mano dailės mokytoja mėgsta kabinėtis ir aš labai norėčiau paildomo dešimtuko dienyne :)"

Nuėjau į virtuvę pasidaryti arbatos ir pasiimti keletą avižinių sausainių, parėjusi po maždaug dešimties minučių, nes mano arbatinukas kaista taip pat greitai, kaip eina vėžlys, jau radau naują pranešimą.

„Labas vakaras ir tau Lote.
Taip. Mielai padėsiu tau gauti dešimt ;)"

Išsišiepusi tuojau suskrebenau atsakymą. Netverdama džiaugsmu, kad jis po pamokų priklausys tik mano akims, o ne visos klasės. Tikrai ne aš viena jį nužiūrinėju.

„Labai Jums ačiū! Kai baigsiu, man Jums atsiųsti į paštą ar ateiti pas jus po pamokų?"

„Ateik po pamokų :)"

- O taip! Nieko nežinau, Greisai, bet tu dabar tapai mano mėgstamiausia popamokine veikla, - tyliai suniurnėjau po nosim  ir pati nusijuokiau iš to ką pasakiau.

„Gerai. Tuomet gero vakaro :)"

„Tau taip pat:)"

Tą vakarą į lovą atsiguliau su šypsena veide... Tačiau skaidrės taip ir liko nepabaigtos.