Įėjau pro jo kabineto duris ir man užgniaužė kvapą. Žinojau kaip turiu pasielgti. Žinojau, kaip bus teisinga...
- Atėjai, - jis žiūrėjo tiesiai man į akis. Atsakydama linktelėjau ir atsikrenkščiau:
- Gerai... Pradėsiu aš... Tu man patinki. Labai. Labiau nei turėtum ir aš regis nieko negaliu padaryti. Pradėjai patikti dar labiau, kai pasakei kaip jautiesi, jog nenori skubėti, nes lygiai to paties norėjau ir aš. Norėjau mėgautis kiekviena praleista akimirka kartu su tavim, lėtai... Tačiau nepaisant to, jog neskubėti norėjom abu, viskas vis vien vyko greitai. Viskas labai greit prasidėjo ir dar greičiau baigėsi...
Ašarų gumulas spaudė man gerklę ir aš bandžiau sukaupti visas likusias jėgas, jog pajėgčiau pasakyti viską. Nenoriu, jog viskas baigtųsi, bet šitaip irgi negalima, todėl tęsiau:
- Aš negaliu rizikuoti. Negaliu rizikuoti mūsų ateitimi. Tai per daug didelė rizika, - išlemenau ir nusukau akis į mokyklinę lentą, visiškai švarią, nesenai nuvalytą. Kad ir kaip viskas išsispręs, baisiausia dalis ta, jog aš vis vien jį turėsiu matyti. Mažiausiai tris kart per savaitę, per istorijos pamokas. Stebėti jį, klausytis. Agonija.
- Jei tik būtume susipažinę kitaip... - jo pilkos akys buvo liūdnos, prislėgtos. Neatlaikysiu. Jei dabar pat neišeisiu - nesusivaldysiu ir pasiduosiu manyje kylančiai audrai.
- Iki, Greisai... - mačiau skausmą jo akyse, jaučiau, kaip dužo mano pačios širdis. Ašarotomis akimis nusisukau ir jau siekiau durų rankenos, kai jis prabilo:
- Jei bus lemta, tai nebus mūsų pabaiga.
Papurčiusi galvą atvėriau duris ir nėriau pro jas į koridorių. Nekreipiau dėmesio į mane šaukiančią draugę, nesigilinau į sumišusius kitų mokinių žvilgsnius. Rūbinėje susiradusi paltą ir juo apsisiautusi išėjau iš mokyklos į šaltą, drėgną ir bjaurų rudenį. Nors jis vienas supranta, kaip klaikiai jaučiuosi.
-
O kas toliau?
YOU ARE READING
ISTORIJOS MOKYTOJAS
RomanceKai 45 minutės staiga ima ir tampa nebe tokios nuobodžios arba, kai iš kontrolinių gaunami dešimtukai nebėra vien didėlio ir sunkaus darbo atlygis. Ir, kai iki kaulo smegenų yra išmokstama akių ir savų gestų kalba.
