Sėdėjau apšalusi. Išgirsti tokius žodžius tikėjausi mažiausiai.
- Man septyniolika, - tyliai pasakiau.
- Tuomet dar geriau, - vyro lūpos suformavo tiesią liniją.
- Bet kavinės darbuotoja mano amžiaus ir jū- tavo profesijos nežino... - atsakiau dar tyliau. Dėkoju tai nematomai bitei kuri man įgėlė, nes įgavau velniškai daug drąsos. Bet juk bet kada galėsiu persirašyti į kitą mokyklą, tiesa? Mokytojas kiek nustebo, o jo antakis lengvai kilstelėjo.
- O tu sutiktum? - paklausė. Netvirtai, neužtikrintai ir lėtai linktelėjau.
- Tuomet ar sutiktum rytoj ryte su manim išgerti kavos? - po jo klausimo jau žadėjau žiotis tačiau prasivėrė durys. Pro jas įėjo mokyklos pavaduotoja. Pražilusi moteriškė su ryškiais raudonais akiniais.
- Ar aš kažką girdėjau apie kavą? - turbūt perbalau, kaip popieriaus lapas, bet Greisas greit sutvarkė situaciją.
- Taip. Senovės romėnai jos nemėgo, - kvailai nusišypsojau, mokytojas vos tramdė juoką, o pavaduotoja tik keistai į mus pažiūrėjo.
- Nesvarbu. Nesidomiu kavos istorija, negaliu jos pakęsti. Ne tame esmė... Greisai, gali būti, kad tą naują klasę kur dabar gavai perims nauja mokytoja.
- Ką? Ne. Man trūko valandų.
- Nesirūpink dėl to. Tau duotume pirmokus, - kiek nusiminiau. Noriu, kad mane mokytų Greisas...
- O negalit pirmokų duoti jai? Noriu pasilikt tą klasę. Su viena mokine jau ruošiuosi olimpiadai, - jis žvilgsnį metė į mane. Ir nežymiai linktelėjo. Atsidususi taip pat palinksėjau.
- O... Su ja? - žvilgsniu moteris parodė į mane. Mokytojas linktelėjo.
- Na ką gi... Tuomet pasakysiu mokytojai, kad šitos dvyliktokų klasės ji negaus.
- Puiku, - Greisas pratarė, o aš kiek nusišypsojau... Moteris atsisveikinusi išėjo.
- Olimpiada? Rimtai? Aš nekenčiu olimpiadų, - pasakiau jai užvėrus kabineto duris. Mokytojas kimiai nusijuokė.
- Nieko nepadarysi. Dabar turėsi ruoštis... Nepergyvenk, kažkaip išsisuksim dėl to, - jis šypsojosi. Kelissyk palinksėjau.
- Taip... - pratariau, jam pakėlus antakį patikslinau. - Aš apie šeštadienį.
Jo veide pasirodė didelis šypsnis.
-
Biški boring dalis...
KAMU SEDANG MEMBACA
ISTORIJOS MOKYTOJAS
RomansaKai 45 minutės staiga ima ir tampa nebe tokios nuobodžios arba, kai iš kontrolinių gaunami dešimtukai nebėra vien didėlio ir sunkaus darbo atlygis. Ir, kai iki kaulo smegenų yra išmokstama akių ir savų gestų kalba.