ISTORIJOS MOKYTOJAS

-39-

Savaitės slinko lėtai, apsigaubusios vis šaltesnių oru skraiste, auksines rudens spalvas keitė purvynai ir vis pilkėjantys medžiai. Neužilgo ateis žiema, o prieš tai ir mano aštuonioliktas gimtadienis. Ilgesingai pažiūrėjau į voką padėtą ant kambary esančios lentynos. Praėjo dvi savaitės, po to kai išvažiavo Greisas, atėjo lapkritis.

Tesa įkalbėjo mane, jog šį savaitgalį, per mano gimtadienį, užsidarysime mano kambaryje su šampano buteliu, užkandžiais ir garsia muzika. Mama tam neprieštaravo, tiesa sakant ji apskritai džiaugėsi, jog švęsiu savo gimtadienį, nes po to, kai išvažiavo Greisas nebenorėjau nieko. 

Mokykla nebebuvo tokia kaip anksčiau. Istorijos pamokas dabar dėstė ketvirtą dešimtį einanti moteris. Ji buvo miela, maloni... Greisas čia dirbo kiek daugiau nei mėnesį, tačiau spėjo tapti neatsiejama mokyklos dalimi. Bandžiau apsimesti, jog viskas buvo taip pat, kaip vienuoliktoje klasėje, jog po jos niekas nepasikeitė, tačiau tai buvo bergždžia viltis. Pasikeitė viskas ir aš turiu su tuo susigyventi. Žinau, jog susigyvensiu. Išsiskyrus su Riku taip pat buvo sudėtinga, galbūt skaudėjo ne taip labai, kaip dabar, bet vis vien skaudėjo ir ilgainiui pradėjau jaustis geriau. Vadinasi taip bus ir dabar, kažkada žaisda nustos plūsti kraujais ir iš jos liks tik randas su prisiminimais.

---

Sekančią dieną po gimtadienio atplėšiau Greiso įduotą voką, jame buvo baltas lapas - laiškas, išrašytas juodu dailyraščiu.

Brangi Lote,

labiau už viską su aštuonioliktu gimtadieniu Tave norėčiau pasveikinti žiūrėdamas Tau į akis ir pabučiuodamas skruostą. Tačiau likimo deivės planai buvo kitokie...

Neketinau palikti Tavęs ir mokyklos, tačiau prieš pat atostogas pradėjo sklandyti gandai, jog miegu su mokinėmis. Tai pasiekė ir direktorę bei kitus mokyklos administracijos narius. Apart gandų ir nuogirdų jie prieš mane neturėjo jokių įrodymų, jog galėtų areštuoti, tačiau turėjo teisę kviesti policiją ir pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris, bent jau laikinai, būtų nušalinęs mane nuo mokytojo pareigų. Susitarėme, jog išeisiu tyliai - pateikdamas prašymą, kad mane atleistų iš darbo ir toliau nebuvo imtasi jokių veiksmų, o prašymas išsyk buvo patvirtintas.

Pasikeičiau telefoną ir išvažiavau keliauti po pasaulį, dar nežinau kur, tačiau pirma mano stotelė bus lietaus kankinamas Londonas ir ten gyvenanti mano šeima, o iš ten skrisiu pas draugų į Stokholmą, kur planuosiu sekantį skrydį. Melsiuosi žvaigždėms, jog gyvenimas mus suvestų dar kartą.

Su meile,
Tavo Greisas.

Perskaičiusi laišką raudojau balsu melsdama žvaigždžių, jog mano ir Greiso gyvenimo keliai susikirstų dar kartą. Ilgėjausi jo. Beprotiškai jo ilgėjausi...