Gaudesys to traukinio šiandien,
Jau paskutinio,
Man aidi ausyse ir širdį stingdo,
O gal tik varpo dūžiai veria kiaurai?
Mieste apgobia triukšmas ,
Apakina mane, tave - visus,
Mes tik praeiviai, kurie nesisveikina,
Tik veriam žvilgsniais lyg tėvynės priešus vienas kitą.
Kodėl štai šituo viskas virto?
Kada mes nusisukome nuo kits kito?
Kada nutolom, suindividualėjome,
Kada užaugome ir patamsėjome?
Kur tas vaiko balso aidas,
Valiūkiška šypsena ar švytinčios akys?
Kas iš mūsų atėmė šviesą, džiaugsmą?
Kas tame rado prasmę, vietoje skausmo?
BẠN ĐANG ĐỌC
Betoniniai Kontrastai
Thơ caTai jau antrasis mano kūrybos eilėraštukų rinkinys, kurį pristatau plačiajam skaitytojų ratui. Nors kūrybinis vaikutis jau ne pirmas, vis vien jaučiu (galbūt, net visada jausiu) širdyje spurdantį šiokį tokį jaudulio įelektrintą kamuolėlį, besisukant...
