Kad ir kur beneštų vėjas,
Kad ir toli nuo namų aš būčiau,
Už vis labiausiai aš ilgiuosi būtent jų,
Tokių vienintelių ir tikrų.
Tik ten man ramu ir gera,
Net jei ir lauke pašąla,
Ne vien manojoje širdy,
Visuomet guodžiuosi aš tik namų glėby.
Štai ten ir gimsta įkvėpimas,
Rašyti, kurti ir tapyt naktim,
Kol kiti slaptojoje sapnų šalį,
Aš medžioju lyg pelėda – tikrą lobį.
Nors sako, kad namai tai ten,
Kur tavoji širdis atliepia,
Bet manau, kad kartais mus ir sienos kviečia,
Sugrįžti ten, kur geriausiai pažįstama...
Ten gimęs augi, išmoksti daugel pamokų,
Gimtadienius ruošiesi švęsti ir grįžti kasdien po pamokų,
Iš ten išeini su didžiausiu liūdesiu,
Bet vėlgi, tik kad keliautum jau savųjų namų tu kurti...
...
Tad gal viskas tuomet ir ne taip blogai?!..
VOCÊ ESTÁ LENDO
Betoniniai Kontrastai
PoesiaTai jau antrasis mano kūrybos eilėraštukų rinkinys, kurį pristatau plačiajam skaitytojų ratui. Nors kūrybinis vaikutis jau ne pirmas, vis vien jaučiu (galbūt, net visada jausiu) širdyje spurdantį šiokį tokį jaudulio įelektrintą kamuolėlį, besisukant...
