Jau senai ilgiuosi tolių,
Viržių ir tų medžių - senolių,
Ilgesys lyg nurytas ledukas,
Užstrigo ir stingdo šaltukas.
Sukasi metai lyg vežimo ratai,
Vis veja ir veja ratelio šilkus,
Taip bėga vaikystės, jaunystės metai,
Kurie niekados niekados nesugrįš.
Ir kodėl gi parūpo, kas nerūpėjo,
Kodėl gi taip ilgu, kas ėjo, praėjo,
Ir liūdna ko tai daros labai,
Lyg paukštukas pietuos namų pasiilgęs,
Aš vis spurdu ir spurdu, neramus visados...
KAMU SEDANG MEMBACA
Betoniniai Kontrastai
PuisiTai jau antrasis mano kūrybos eilėraštukų rinkinys, kurį pristatau plačiajam skaitytojų ratui. Nors kūrybinis vaikutis jau ne pirmas, vis vien jaučiu (galbūt, net visada jausiu) širdyje spurdantį šiokį tokį jaudulio įelektrintą kamuolėlį, besisukant...
