Likom šiąnakt mes vieni,
Viens kitam pažįstami,
Braukėm ašaras kartu,
Slėpėmės po vienu skėčiu.
Drąsiai paslaptis šnabždėjom,
Viens kitam mes pažadėjom,
Pasakas, pirmus kartus,
Ir amžinai akimis sakytus.
Tu buvai mano pasaulis,
Mane gėlės vardu šaukei,
Naktim kalbėjom ligi ryto,
O dienos lyg lapai krito.
Atėjus dienai išsiskirti,
Prisipažinom, jog nemylėjome,
Tik ne šitaip, visgi vienas kito,
Tik kartu būti lengviau tuomet sukrito.
ESTÁS LEYENDO
Betoniniai Kontrastai
PoesíaTai jau antrasis mano kūrybos eilėraštukų rinkinys, kurį pristatau plačiajam skaitytojų ratui. Nors kūrybinis vaikutis jau ne pirmas, vis vien jaučiu (galbūt, net visada jausiu) širdyje spurdantį šiokį tokį jaudulio įelektrintą kamuolėlį, besisukant...
