Juoduoju baltuoju,
Ant to vienišo, nors pilno,
Balto popieriaus lapo,
Kuriam prisipildžius:
Žodžių, minčių ir jausmų.
Jis ėmė ir pradingo,
Po minučių keturių
Ieškojau jo visur:
Po stalu ir lova,
Po kėde, po sofa,
Gal balkone, bet ne...
Nevėdinau nė vakare!
Pasidavus šiukšledėžėn nirau,
Bet išnėrus vis vien niekur neradau.
Gal ore kartais jis ištirpo?
O gal buvo surytas kokio,
Alkano ir pikto vilko?
Tad patikrinu duris,
Bet jos užrakintos.
Pasidavus ir pavargus,
Nugriuvus užmigau.
O pabudus ir visai aš pamiršau,
Ko ieškojau ar kas buvo,
Lyg iš naujo tik jau atminty,
Viskas ėmė ir pražuvo.
Vėl rašiau juoduodama baltai,
Baltus popieriaus lapus.
Tik šį kart lyg žinojus klijavau juos,
Kur galėjau ar sugalvojau,
Tad daugiau, galiu jums pažadėti,
Jog nė vienas iš jų man neprapuolė.
YOU ARE READING
Betoniniai Kontrastai
PoetryTai jau antrasis mano kūrybos eilėraštukų rinkinys, kurį pristatau plačiajam skaitytojų ratui. Nors kūrybinis vaikutis jau ne pirmas, vis vien jaučiu (galbūt, net visada jausiu) širdyje spurdantį šiokį tokį jaudulio įelektrintą kamuolėlį, besisukant...
