man atrodai tu kitoks,
nežinia vis slysta delnu,
aš braukiu paviršių,
kurio purvo neatplaunu...
skuduras tik rankoj,
pagamintas lyg iš tinko,
visko to, ką tik aptinku,
pasikuitus spintoj,
tau palikus jau namus,
ir manos širdies vartus,
neužrakintus...
ne pirmas kartas,
tau išėjus,
bet tik šis toks šaltas,
šįkart tikras...
tu kitoks jau metai,
ten kampe sudulko batai,
vis dar tavo pilni kvapo,
jie tokie pilni tavęs...
jog net jų išmesti,
man nekyla vis ranka,
kaskart mėginant,
man ją lyg surakina...
kas grandinėm, visada...
STAI LEGGENDO
Betoniniai Kontrastai
PoesiaTai jau antrasis mano kūrybos eilėraštukų rinkinys, kurį pristatau plačiajam skaitytojų ratui. Nors kūrybinis vaikutis jau ne pirmas, vis vien jaučiu (galbūt, net visada jausiu) širdyje spurdantį šiokį tokį jaudulio įelektrintą kamuolėlį, besisukant...
