Alesi Peligrose/lt

2 - tobulas vyras

Markas išvažiavo, o aš likau su tyliuoju Arlanu. Visą vakarą ir ateinančią savaitę jis su manimi praktiškai nekalbėjo. Dažniausiai jo net nebuvo namuose, tačiau kai Arlanas grįžo šeštadienį išgėręs namo, iškart supratau, jog kažkokį pokalbį privalėsime turėti.

Pirmiausia jam užkliuvo, jog gaminu ne tai, ko jis nori.

Nieko neatsakiau, tik toliau varčiau vištienos kepsnius keptuvėje.

- Su tavimi kalbu, šliundra! - šis stumtelėjo mane norėdamas atkreipti dėmesį.

- Arlanai, eik išsimiegot gerai? - draugiškai jam tariu ir kaip mat nusisuku nuo jo bjauraus ir sutinusio veido.

- Aš nenoriu miego, - šis apkabino mane iš nugaros ir prispaudęs prie spintelės, uždėjo rankas ant liemens. - Noriu pasidulkint.

- Su girtu tavimi aš nesimylėsiu, - patraukiu jo rankas ir sudedu kepsnius į lėkštę.

Atsaku į mano šaltumą Arlanas grubiai nustūmė maistą į šoną ir išliejęs visus taukus ant grindų ir manęs pradėjo tyčiotis kokia aš nevėkšla.

- Suknistas asilas, - sumurmu jį nustumdama toliau nuo savęs.

- Aš asilas? - puolė mane ir čiupęs už rankos išsitempė iš virtuvės.

- Arlanai, trauk savo murzinas rankas, - piktai ištarusi bandau išsivaduoti iš jo rankų, tačiau šis trenkė mano kūną į sieną ir prispaudęs griebė už gerklės.

- Kas, žmonele? Nėra tavo broliuko, kuris išvaduotų? - suspaudė savo ranką ant mano kaklo, jog neišleisčiau nei garso.

- Žinai, tikrai mane nuvylei kai papasakojai viską savo šeimai. Šiuo metu man norisi tave sumušti taip, jog nevaikščiotum kelias savaites, - kalbėjo šiurkščiai į veidą.

Norėjau priešintis, tačiau nenorėjau prisidaryti dar daugiau bėdų. Prisiminiau tėvo žodžius, jog turiu būti gera žmona ir galbūt gyventi bus lengviau. Tačiau man virino kraują, jog esu šioje padėtyje ir negaliu nieko padaryti.

- Tačiau esu geras vyras, Alesi, - paleido mano kaklą Arlanas. - Ir jei pasimylėsi su manimi, atleisiu tau, - išdėstė žodžius kartu ir iškvėpuodamas šlykštų alkoholio kvapą.

- Su girtu tavimi aš nes..

Gavau smūgį į kepenis, tačiau nespėjau susiriesti, nes Arlanas pristūmė mane dar grubiau prie sienos.

- Tu mano žmona ir privalai man duoti! Girdi! Privalai! Nustok kažką įrodyti, nes pati žinai, jog esi tik sumauta šiukšlė!

- Gerai, - sukuždu nuleidusi galvą. - Tik jei šiek tiek apsiraminsi.

- Ah, tu nori, jog apsiraminčiau? - griebęs už plaukų palenkė mano galvą ir pasilenkęs šlykščiai pabučiavo mano kaklą.

- Taip, - sukaupusi jėgas švelniai uždedu rankas jam po marškiniais iš šonų. - Prašau, Arlanai, galime tai padaryti ir gražiai.

- Darysim kaip noriu aš, - nieko nelaukęs vieną ranką pakišo man po apatiniais, o aš kaip mat įsitempiau it styga.

- Gal einam į lovą? - stengiuosi gražiai paklausti, bet šis tik suspaudė mano plaukus ir pasilenkęs grubiai pabučiavo.

Viena ašara nubėgo skruostu kol jo liežuvis malėsi mano burnoje. Netruko daug laiko kai mano kelnės buvo nutrauktas žemyn, o Arlanas ištraukęs savo pasididžiavimą iš po džinsų skubiai į mane įslinko.

Jis nesiteikė taikstytis su mano nepatogumu, ir net jei buvau visiškai nesudrėkusi, jis toliau judino klubus į priekį ir atgal. Nejutau visiškai jokio malonumo, man buvo paprasčiausiai šlykštu.