Alesi Peligrose/lt

19 - vienas šansas

- Saugiai vairuok.

Po pusvalandžio jau sėdėjome restorane su Marku ir Elena. Aš visą laiką šypsojausi, nes man knietėjo labiau ją pažinoti. Ji išties labai mandagi, maloni ir draugiška. Suprantu kodėl Markui mergina patiko ir buvo aišku kodėl jis nenori jai pasakoti apie mūsų šeimą ir kuo užsiima. Ji.. Atrodė per daug geros širdies.

Užsisakėme maisto ir gėrimų, o kai barmenas nuėjo, atsisukau į merginą.

- Tai kaip susipažinote? - paklausiu.

- Mes.., - mergina nusišypsojo. - Bendravome internetu, kurį laiką susirašinėjome. Na, ilgus mėnesius. Nusprendėm susitikti, ir štai aš čia.

- O kaip dėl darbo? Esi chirurgė, taip?

- Aha, - didžiuodamasi savimi atsakė. - Jau radau gerą poziciją Cherono mieste. Čia kaip tik trūko chirurgo miesto poliklinikoje ir man labai pasisekė. Dirbti pradėjau tik šią savaitę.

- Kaip išvis sumąstei, jog tai profesija, kurios nori? - visą dėmesį daviau Elenai.

- Mokykloje labai sekėsi biologija ir chemija, namuose mokiausi papildomai. Savanoriavau ligoninėje. Ir.. Mane pakerėjo daktarų darbas, jų šypsenos ir didžiulis atsidavimas gelbėti žmonių gyvybes. Dieve, svajojau, jog pati galėsiu nešioti tą baltą chalatą. Studijavau sveikatos mokslus, baigiau bakalaurą ir magistrą. Iš pradžių padėjau chirurgui atlikti operacijas, bet mano gebėjimus greitai pastebėjo kiti ir mažais laipteliais tapau chirurgė.

- Tu iš Madrido, tiesa?

Mergina linktelėjo.

- Na, koks tai miestas? Tiesą sakant, nesu buvusi.

- Tikrai? - nusijuokė. - Tikrai verta aplankyti. Madridas mano širdis. Žinoma, jis lygiai toks pat kaip ir kiti dideli Europos miestai, bet mane pakerėjo viskuo, kuo gali pakerėti. Turi ten nuvykti.

- Gerai, būtinai prisiminsiu, - nusišypsau.

- Štai jūsų gėrimai, - barmenas padėjo ant stalo mano kavą, Elenos ir Marko kokteilius. Markas gėrė alkoholinį, o Elena pienišką ledų kokteilį.

- Dėkui, - tariu jam, o šis linktelėjo.

- Tuoj atnešiu jūsų užsakymus, - nuėjo jaunas berniukas.

- O tu, Alesi? Ką darai gyvenime? - Elena palinko prie stalo ir sriūbtelėjo kokteilio.

- Dirbu su popieriais. Mokslų nebaigiau, bet daug namuose mokiausi. Mūsų su Marku tėtis dirba agentūroje, tad padedu jam, - sakau melą, kurį galvojome su broliu.

- Ką veiki laisvalaikiu?

- Savanoriauju gyvūnų prieglaudoje, skaitau knygas, dažnai susitinku su draugais. Jei kada atrasi laiko, manau galėtume susitikti ir kartu ką nors nuveikti, - šyptelėju.

Nesijaučiu gerai jai meluodama. Ji tuo tiki, o aš iš tikro esu mafijos šeimos dukrelė, padedu tėvui susitvarkyti su verslu, griaunu buvusio vyro gyvenimą ir slapta susitikinėju su jo geriausiu draugu. Na.. Buvusiu. Kaip supratau, jie nebesueina. Tačiau Noelis galėjo man ir meluoti, nebūčiau nustebinta.

- Markas pasakojo, jog esi vienas nuostabiausių žmonių. Jau įtikino mane, tad taip, susitikti tikrai reikės, - linkčiojo mergina.

Vėliau atnešė mūsų užsakymus. Kalbėjome apie Elenos gyvenimą, o šiai kartu su Marku sekėme melų pasakas. Jaučiausi tikrai prastai. Kaip Markas po to jai pasakys, kad visos istorijos išgalvotos, o jis yra žudikas? Nieko nesakau, atrodo, Elena tikrai jį myli, bet kažin ar nepabėgs sužinojusi tiesą. Prabuvome čia kelias valandas, pasijuokėme, susitarėme su Elena, jog kada nors susitiksime ir apsikeitėme numeriais. Šiuo metu stovėjome su Marku prie mašinos ir žiūrėjome į Eleną, kuri sėdėjo viduje.