Alesi Peligrose/lt

4 - Danza Kuduro

Minutė tylos, per kurią sprendžiu ar turėčiau jam pasakyti tiesą. Nežinojau kiek daug jis žino apie mano vedybas su Arlanu, kiek žino apie jo pačią apsimestinę asmenybę, kiek žino apie mano mafijos šeimą, kokia esu ir buvo dar begalę niuansų, kuriuos trumpai apgalvojau prieš atsakydama į klausimą.

- Jis.. Nėra tobulas, tačiau myliu jį ir stengiamės išspręsti visas problemas, kurios iškyla su mūsų bendravimu, - įtikinamai kalbu.

- Tikrai myli jį? - stebėjo mano akis.

- Taip, - nusišypsau.

- Suprantu, jog nepasitiki manimi daugiausiai dėl to, jog esu jo geriausias draugas, tačiau nieko nežadu jam sakyti. Tu ką tik man pamelavai.

Nuo jų žodžių per kūną nubėgo šiurpuliukai ir nuoširdžiai nesupratau, ar jis 100% žino, jog meluoju, ar apkaltina, jog išsiduočiau.

- Aš tau nemelavau.

- Alesi, pažįstų Arlaną kaip nuluptą. Jis.. Šiknius, - ištarė.

- Kodėl taip kalbi apie jį? Ar čia ta situacija, kai man sakai viena, o jam pasakosi, jog Alesi yra veidmainė kalė? - tiesmukai paklausiu, o vaikinas kilstelėjo antakius nuo taip įdomiai pasisukusio pokalbio.

- Visi žmonės turi gerų ir blogų savybių. Arlanas kaip draugas yra tikrai geras, bet jo kalbos apie moteris tikrai sako, jog jis gali būti prastas vyras. Nesakau, jog taip yra su jūsų vedybomis.. Tai tik spėjimas.

- Ir kaip jis kalba apie moteris?

- Ne, jei vienas kitą mylite ir esate laimingi, džiaugiuosi už jus. Jo kalbos tada visiškai nesvarbios, - bandė išsisukti iš klausimo.

Tačiau kodėl?

- Kaip jis kalba apie moteris, Noeli? - griežčiau ištariu.

Vaikinas nežymiai kilstelėjo smakrą nepraverdamas burnos. Leido suprasti, jog į klausimą neatsakys.

- Mūsų šokis čia ir baigėsi. Buvo malonu susipažinti, Noeli, - atmestinai nusišypsau ir atsitraukiu, o Noelis pagauna mano ranką neleisdamas pasitraukti.

- Neeik dar.

Rūsčiai į jį pažiūriu sureaguodama galbūt per daug asmeniškai.

- Tuoj pat pasitrauk arba būsi patrauktas.

Vaikino mano žodžiai per daug neišgąsdino, jis dar akimirką laikė mano ranką ir stebėjo mano akis. Galbūt ir posakis buvo juokingas, tačiau Noelis nesiruošė sužinoti kokiu būdu galėčiau jį patraukti, o jo veido išraiška visiškai nepasikeitė. Noelis atleido mano ranką.

- Ar tai dėl to neatsakyto klausimo? - prieš man nusisukant paklausė.

Kurį laiką pagalvojau, o tada tyliai ištariau ,,ne" ir pasitraukiau palikdama Noelį stoviniuoti vieną.

Man nespėjus pabūti net menką minutę ramiai, tuoj pat čia prisistatė Markas. Sukryžiavęs rankas atsistojo priešais mane ir pažvelgė į akis kaip piktas vaikas, kuris negavo saldainio.

- Žinai kas jis toks?

- Kas? - atsisuku atgal akimis bandydama surasti Noelį, kurio jau nesimatė. - Noelis?

- Taip. Noelis, - sumurmėjo. - Jis neturtingas mechanikas, Alesi. Čia yra tik dėl to, jog sueina su tavo vyru. Nebendrauk su juo.

- Palauk.. Tu draudi? - negalėdama tuo patikėti sumurmu.

- Nedraudžiu, tik pranešu, jog geriau nedraugauti su tokiais vargšais. Tai ne kaip atrodo iš šalies.

- Na.. Jis neatrodo kaip vargšas.