Alesi Peligrose/lt

15 - Dievo palaiminta

- Prireiks laiko, kol surašysiu visus dokumentus.. Reikės mažiausiai valandos, nes popierizmo tikrai daug. Galite palaukti abu už durų, - mūsų sekretorė Mija iš karto pradėjo rašyti skyrybų dokumentus, kai įėjome į jos kabinetą.

- To neprireiks, - ant jos stalo padedu šūsnį dokumentų, kuriuos kažkada pati ruošiau ir rinkau.

Mija kilstelėjo antakius ir greitai pervertė dokumentus akimis. Tada linktelėjo ir nusišypsojo plačia šypsena.

- Išsaugojote daug mano brangaus laiko, ačiū, - nuoširdžiai nusišypsojo mergina man.

Arlanas tik pilnas įsiūčio į mane dėbtelėjo.

- Kada spėjai?

Atsisukusi sutikau jo neapykantos pilnas akis, nes ką tik sugrioviau jo gyvenimą. Tikėjau, jog jo kraujas verda ir jis nori mane pribaigti štai čia ir dabar. Aš buvau neapsakomai laiminga. Manau, jog tau geriausia diena mano gyvenime.

- Planavau iš karto po to, kai po vedybų man trenkei, - atsakau, o šis nusisuka susiraukęs.

Pastebėjau, jog Mija išgirdusi mano žodžius nusišypsojo. Atkreipiau dėmesį į merginos skaisčiai mėlynas akis, o jos be galo derėjo prie jos šviesių plaukų ir baltų dantų. Mergina linkčiojo skaitydama skyrybų dokumentus.

- Aš tik peržvelgiu viską akimis, o Arlanai, pasirašote. Gerai?

- Mhm, - nenoriai linktelėjo.

Įprastai tiek daug dokumentų nebūtų, bet tai ne paprastos skyrybos. Tai mafijos šeimos vedybos. Reikėjo tvarkyti viską dėl.. absoliučiai visko. Kiekvieno kvadratinio metro mūsų namuose, kiekvienos žemės sklypo, kiekvienus įrodymus, jog mūsų vedybose buvo smurto prieš mane ir panašiai.

- O kaip dėl dabartinio ginčo? Išdavystės? Pridėti juos prie popierių? - Mija davė kelis popierius Arlanui ir atsisuko į mane.

- Pridėkite, aišku.

Ji linktelėjo, kol Arlanas žvelgė per popierius akimis. Pasirašė. Šis darbas trūko beveik valandą. Mijai perskaičius dokumentus, Arlanas pasirašinėjo. Vaikinas pradėjo dūsauti iš nuobodulio, Mija ant pabaigos patikrino viską, ką pasirašė Arlanas.

- Atiduodate Alesi viską? Absoliučiai viską? - Mija ištarė, o Arlanas susiraukė nesitikėdamas tokio antausio.

- Koks kvailys neskaito dokumentų kai juos pasirašo? - sukrizenu. - Mija, viskas? Dar liko kažkas?

- Ne, manau tai viskas. Sutvarkysiu viską internete ir kituose reikaluose, bet man iš jūsų nieko nebereikia. Ačiū, ponia Peligrosi.

Išsišiepiau iš laimės kai išgirdau savo pavardę jos balse. Ji taip nuostabiai skamba. Dievinu savo pavardę labiau nei bet kada.

Arlanas kiek apsiraminęs išėjo kartu su manimi iš kabineto. Atsisukau į jį ir pamačiau apmaudą akyse.

- Duosiu tau tūkstančius susikurti naują gyvenimą. Gerai?

Dar niekada nemačiau jo tokio liūdno. Akyse buvo vien apmaudas, neviltis, liūdesys, pyktis ir nusivylimas. Jis buvo nuleidęs akis, susikrimtęs. Tačiau šį kartą nejaučiau jam gailesčio. Jutau.. Nieko. Tuštuma. Net neapykantos neliko. Neliko, nes man jis gailesčio taip pat nejuto kai buvau mušama ir meldžiau jo sustoti.

Vaikinas linktelėjo, bet vis dar nedrįso pakelti akių. Ėjau su juo į savo kambarį, kur ruošiausi duoti jam šiek tiek pinigų. Tikriausiai buvo kvaila būti tokiai laimingai, nes Arlanas vis tiek buvo šalia. Buvau per daug susikoncentravusi apie svajones kai Arlanas mane sugriebęs nutempė mane į vonios kambarį ir aš nespėjau sureaguoti. Kai jis užrakino duris ir pradėjo artintis, supratau, kad reikėjo palaukti ir per greitai nesidžiaugti.