Alesi Peligrose/lt

25 - pavydo scenos

Per kelis suvaikščiojimus nunešiau visus kokteilius prie mūsų stalo. Tuomet pasėdėjome su Vilio draugais, o aš papasakojau kaip susitikome. Jog partrenkiau jį, nuvežiau į ligoninę, o vėliau pavalgėme restorane. Baiginėjau savo kokteilį ir man užėjo noras šokti. Vilis nebuvo labai užsimotyvavęs šokti, bet galiausiai sutiko, nes niekaip nuo jo neatsiknisau. Mes nuėjome į šokių aikštelę, o tranki muzika apsupo mus iš visų pusių. Vaikinas uždėjo rankas man ant liemens, o aš apsivijau rankomis jo kaklą.

- Nusiėmei pleistrą? - nusišypsau atkreipdama dėmesį į jo kaktą, kurioje matėsi šiokia tokia žaizdelė.

- Tai aišku, nevaikščiosiu su juo, - nusijuokė.

- O ką, gėda? - šokame palei ritmą ir abu šypsomės.

- Ne, neestetiškai atrodo, - taria mane prisitraukdamas arčiau vienu veiksmu.

Sušokome kelis ar daugiau šokių, o mane pradėjo veikti alkoholis, tad jaučiausi laisviau ir buvau dar linksmesnė. Juokiausi kai vaikinas pasakė kažką juokingo, bet neprisiminiau ką. Vilis keistai šyptelėjo ir perbraukė delnu per mano nugarą. Tuomet sutikau Noelio žvarbų žvilgsnį už Vilio nugaros ir dar nusijuokiau.

Žinoma. Jis čia. Kaži kiek laiko?

Stebėjau kaip Noelio rankos slysta tos pačios blondinės, su kuria susitiko restorane, kojomis. Jis kilstelėjo jai medžiagą ir spustelėjo šlaunį kol žvelgė man į akis.

Ak, tu..

- Vili, - atsargiai paimu vaikino rankas ir nuleidžiu jas sau ant klubų. - Nieko prieš, jei laikysi jas čia? - pažvelgiau jam į akis su maža šypsenėle.

- Jei tu tik sutinki, - nusišypsojo spustelėdamas mano klubus, o iš manęs išėjo tylus aiktelėjimas.

- Sutinku, - žvelgiu jam į akis.

Ak.. Linksma.

Vilis nebuvo mergišius, mačiau tai. Jis lietė mane atsargiai, neskubėdamas, per daug negrabaliodamas. Jis laikė mane šalia ir kartu siūbavome į šonus. Padėjau galvą ant jo peties. Vėl sutikau Noelio žvilgsnį, tačiau jis galiausiai nuleido akis man į kūną, stebėjo Vilio veiksmus. Tada nustūmė merginą nuo savęs ir dingo. Mačiau, jog jis buvo prilakės kaip kiaulė, tad neilgai trukus jau buvo šalia manęs ir Vilio. Išskyrė mus ir griebė man už rankos.

- Noeli, - piktai sumurmu ištraukdama ranką jam iš gniaužtų.

- Alesi, važiuoji su manimi, - įsakė. - O tu, trauk nuo jos rankas arba jas sulaužysiu.

Vilis kilstelėjo antakį, tada pažvelgė tai į mane, tai į Noelį. Patraukė mane nuo Noelio.

- Pažįsti jį?

- Turime istorijos, - atsakau, o šalia stovintis Noelis ruošėsi smogti Viliui, bet kaip mat sulaikiau jo ranką.

Šokis su Viliu buvo baigtas kaip ir pavydo scenos.

- Sumautai nedrįsk, Noeli, - piktai sumurmu.

Noelis vėl ketino mane imti už rankos, bet šįkart jį sulaikė Vilius ir stumtelėjo išgėrusį Tolariją šalin. Širdis kiek suvirpėjo su mintimi, kad kažkas įvyks.

- Vaikine, tau ji nepriklauso, - sugriežė dantimis Vilis, o aš suklapsėjau akimis ir vėl įsiterpiau tarp vaikinų, kurie norėjo vienas kitą pasmaugti.

- Noeli, važiuosiu su tavimi, jei atsitrauksi, - tariu Noeliui, o šis nežymiai suraukia antakius, bet žengia žingsnį atgal ir sukryžiuoja rankas ties krūtine kaip vaikas.

Tada atsisuku į pasimetusį Vilį.

- Labai atsiprašau. Jis mano buvęs, yra išgėręs ir daugiau niekas juo nepasirūpins.. Dieve, viską sugadinau, - atsidusau, bet šis supratingai linktelėjo ir trumpam apkabino prieš ištardamas ,,važiuok'' ir nueidamas.