Alesi Peligrose/lt

12 - gražiai paprašyk

- Oo, stipri meilė, - sukrizeno. - Bill's restoranas kitoje gatvės pusėje, matosi pro langą.

- Nuostabu.

- Kaip sužinojai mano namų adresą, Alesi? - staiga vėl pakeitė temą.

- Kompiuteryje įsiveržiau į tėčio kažkokią paieškų sistemą. Susiradau Tolarijų namų būstinę, prieš kelis metus pirktą butą, kuris randasi puikioje vietoje. Šalia gali stebėti kas vaikšto į mano tėvui priklausantį banką, toli policijos komisariatas, yra garažas greitam pabėgimui, vos viena gatvele atstumu randasi Tolarijams priklausantis viešbutis. Ir kaip nekeista, šalia yra automobilių taisykla tavo priedangai. Ar ne, mechanikai? - nusišypsau jam.

- Kvaila tik su automobilių taisykla. Kažkas gali suvokti.., - pakomentavo.

- Taip, ir man ta dalis kvaila.

- Tai žinojai, jog čia gyvenu?

- Nebuvau tikra, bet nenustebau, jog tu atidarei duris, - kalbu.

- Žinojai, jog esu Tolarijas jau čia įžengdama? - stebėjo mano akis.

- Taip pat nebuvau tikra. Reikėjo patikrinti spintą.

- Kodėl nesinešei ginklo?

- Palikau automobilyje, - pameluoju.

- Buvau tavo automobilyje. Ginklo nėra, - sumurmėjo.

Kada spėjo?

- Aš nededu akivaizdžioje vietoje, - nenuleidžiu akių. - Nori pasilaižyti? - išmušu jį iš vėžiu su klausimu.

- Alesi.. Kur ginklas?

- Jei pasilaižysim, pasakysiu, - nusišypsau.

- Gerai, - atsigulė. - Ateik čia, - pilnas pasitikėjimo savimi ištarė.

Padėjusi taurę vyno, kurią dar laikiau, atsiguliau ant vaikino ir įsisiurbiau jam į lūpas. Vaikinas įvėlė ranką man į plaukus, o kitą pakišo po marškiniais. Pajutau jo liežuvį savo burnoje, bet greitai atsikovojau vietą ir užkariavau jo burną. Tuomet jis įkando man į liežuvį ir neleido man pabėgti, nes laikė stipriai glėbyje.

- Galbūt nereikėjo pasilaižyti, ta vyno taurė išties veikė kaip skydas, - šyptelėjo. - Kur ginklas?

- Mašinoje, - sumurmu jausdama kaip bėga kraujas lūpa.

- Jei patikrinsiu, ten bus?

Nebus.

- Bus, - perbraukiu liežuviu jam per lūpas. - Ar sakiau, jog turiu kraujas mane sujaudina?

- Tikrai? Man patikrinti ar sujaudino? - perbraukė pirštu man per apatinių juostą.

- Ne.

Galbūt neturėjau jėgos jam pasipriešinti. Bet turėjau tokią galią, prieš kurią jis neatsilaikytų. Tai moters kūno galia.

- Sakai linksmybes paliksime pabaigai? - patraukė nuo manęs rankas ir uždėjo ant nugaros.

- Jei būsi geras, - nulaižau kraują jam nuo lūpų.

Jis mane dar kartą godžiai pabučiavo.

Apie ką ir kalbėjau.

Paglostau jo plaukus ir nusišypsau per švelnų bučinį. Jis deja, vėl buvo nutrauktas.

- Kiek daug žinai iš susišaudymo?

- Nedaug, - atsidusau erzindama jį savo tylėjimu.

- Man pakartoti?

- Gali, - nusišypsau.

- Kiek daug žinai iš susišaudymo?

- Tu pašovei tėvą. Mirė 20 mūsų vyrai, netekom 3 kažkokių gerų automobilių. Spėju, jie pas jus. Brolis važiavo pasiderėti su Tolarijais ir nukėlę derybas savaitei į priekį.