Alesi Peligrose/lt

13 - rožinis pistoletas

- Todėl mes ir galime gulėti.

Nežinau. Nebuvo griežto ne ar taip. Aš galbūt ir norėjau tai pabandyti, bet bijojau susimauti ir nežinojau ar noriu pakelti jo ego. Jis man tai prikaišios.

- Kas man iš to? - stebiu jo akis.

- Duosiu orgazmą, - šypsojosi.

- Tu ir taip tą patirsi. Jokios mano asmeninės naudos.

- Gerai.. Priversiu patirti orgazmą vien savo liežuvio ir pirštų pakalba. Žinai. Net kai nesusilaikysi ir squirtinsi ant mano lovos.

- Tau nepavyks, - suprunkščiu.

- Žinau, kad pavyks. Taip ar nori paprastai pasimylėti?

- Bandom, - trumpam pabučiuoju jo lūpas ir apvertusi vaikiną, pagaliau užsimaunu savo žiedą.

Dabar jis išties atrodė centų vertas.

- Reikės pagalbos? - atsirėmęs į sieną stebėjo mane kol rišausi plaukus.

- Kokios pagalbos? - nutraukiu jo apatinius, o šis kilstelėjo klubus, jog būtų lengviau.

- Parodyčiau kelią jei mano ranka būtų tavo plaukuose, - kalbėjo.

- O Dieve, - nusijuokiu. - Turi širdelės tatuiruotę prie penio? - pasišaipau.

- Čia ateities žmonai, nes jai ta vieta labai patiks, - nusišypsojo vaikinas.

- Jai pasisekė, - sukrizenu paimdama į rankas jo sukietėjusį draugužį.

- Žinau, - ištarė ir netrukus nusikeikė kai priglaudžiau lūpas prie jo penio.

Netrukus pajutau vaikino ranką savo plaukuose. Jis juos labai nestipriai spustelėjo, o aš liežuviu perbraukiau jam nuo viršaus iki apačios. Vaikino kūnas įsitempė, bet iš lūpų išėjo tyli aimana.

Kaip.. Man jį visą paimti? Jis per didelis.

- Gražiai paprašysi? - nusišypsau.

- Alesi.

- Jei nenori, nereikia..

- Prašau. Prašau, Alesi.

Labiau įsipatoginu ir atremiu ranką į vaikino raumeningą šlaunį. Apglėbiau į burną tiek, kiek leido gerklė. Toliau sekė Noelio aimanos. Kiek negalėjau paimti gerkle, smaukiau jam. Noelio ranka padėjo man atlikti veiksmus, o kai jo kūnas įsitempė, šis dar giliau kvėpavo ir suspaudė mano plaukus, supratau, jog tuoj bus pabaiga.

- Alesi... Po galais, - garsiai suaimanavo.

Netrukus pajutau sūrų skonį burnoje ir atitraukusi lūpas, dar kelis kartus jam pasmaukiau. Tuomet atsisėdau ir žiūrėdama į Noelį nurijau turinį gerklėje. Nebuvo bjauru, kaip kad tikėjausi.. Tiesiog įdomus skonis.

Lėtai išspjoviau likusias seiles ant savo krūtinės, o šios slydo iki spenelių. Suspausdama vieną iš krūtų žvelgiau į išbadėjusias Noelio akis. Jis labai netrukus puolė mane kaip žvėris ir nuvertęs į lovą užgulė.

- Kaip pirmą kartą, tau pavyko išties gerai. Nemeluosiu, vienas iš geriausių, - Noelis sukąsdamas mano spenelį ištarė, o mano lūpas paliko viena tyli aimana.

- Noeli, - sunkiai išdūsdama nebegalėdama daugiau laukti. Mano kūnas jo maldavo visais įmanomais būdais.

- Šaunuolė. Įsimink priešo vardą, nes tarsi jį lovoje ateinančias kelias dienas, - pakišo ranką po mano apatiniais ir perbraukė.

- Mhm..

Noelis perplėšė antrą mano rūbų, o aš atsisveikinau su savo apatiniais. Noelis kankinančiai lėtai leidosi bučiniais į apačią.