Alesi Peligrose/lt

24 - Pegasas

Kiek suraukiu antakius, bet nieko nesakiau. Išėjome iš ligoninės jau per dešimt minučių. Sustojome kiek toliau nuo įėjimo. Nužvelgiu garbanių ir jo kaktą.

- Tikrai viskas gerai? Nenori kokio pareiškimo rašyti?

- Ką tu, pats nežiūrėjau kur einu, - nusišypsau.

- Nori bent pavaišinsiu vakariene už nutrenkimą? - stebiu jį.

- Žinoma, jei turi laiko.

- Oj, į valias, - nusišypsau ir nueiname atgal prie mano automobilio.

- O kur? Nori į restoraną? Ar kavinę? - įsėdame.

- Žinau vieną vietelę, važiuok link senamiesčio.

- Gerai, - išvažiuoju iš aikštelės. - Tu visas kruvinas, gal sustoti tavo namuose?

- Turiu sportinę aprangą, kai sustosi prie kavinės, greitai persivilksiu marškinius, - išsitraukė iš sportinio krepšio bliuskutę, o aš tik dabar atkreipiau, kad jis turi krepšį.

- Sportuoji?

- Taip, bet šiandien trumpai, tik valandą, - pauostė sportinę aprangą. - Gal kiek dvokia, bet geriau, nei gąsdinti žmones, - nusijuokė.

Paėmu marškinius ir pauosčiusi atiduodu atgal.

- Nesmirda, - sukikenu.

Gal net kvepia. Jo prakaitu? Dieve, ne, Alesi.

- Gerai, dabar suk į dešinę, - tarė, o aš pasukau kaip liepta.

- Po to sekančioje gatvelėje į kairę, tada iškart posūkis į dešinę ir bus ,,Bills" restoranas. Ten labai skanios sriubos, pyragaičiai ir vienas kokteilis.

Išgirdus ,,Bills" pavadinimą pagalvojau, jog gyvenimas su manimi žaidžia. Iš kelių šimtų maisto restoranų ir kavinių mieste, jis nori važiuoti būtent ten. Nu kas gali būti geriau?

- Štai ir atvažiavome, - pastatau automobilį aikštelėje ir abu išlipame.

- Turėsi paragauti braškinio pyragaičio, privalai.

- Gerai, būtinai, - nusijuokiu kai įžengiame į prašmatnų restoraną. - Esu čia buvusi, bet ką vardinai, neragavau, - susirandame laisvas vietas restorano gale prie lango ir įsitaisome.

- Esi buvus? Ko nesakei, būtume važiavę kitur? - pažvelgė man į akis žaliaakis.

- Ne, man reikia to pyragaičio, - sukrizenu paimdama į rankas meniu.

- Jis pirmas užkandžių meniu, - ištarė.

- Mhmm.. O tu ką imsi?

- Aštrios sriubos ir tą kokteilį.

- Derinasi, - nusišypsau, o prie mūsų labai greitai ateina padavėja.

- Jau išsirinkote? - nusišypsojo mergina.

- Taip. Man čili sriubą ir štai šį kokteilį, - parodo pirštu į kokteilį.

- O merginai? - atsisuko į mane.

- Šį.. Braškinį pyragą ir tą patį kokteilį kaip ir jam. Tik gal galima be alkoholio?

- Žinoma, - užsirašė mergina užrašinėje. - Gal vandens kol atnešiu užsakymus?

Susižvalgau su vaikinu. Abu vienu metu pasakome ,,ne'', o aš nusišypsau nuėjus padavėjai.

- Tai kaip atsiradai šiame mieste? Gyveni čia? - pirma paklausiau.

- Jei gerai pamenu, tai visą gyvenimą čia gyvenau, - nusijuokė. - O tu?

- Taip pat.. Kuo užsiimi gyvenime?