Alesi Peligrose/lt

32 - vestuvės

- Aš atsiprašau. Atsiprašau, jog niekada tavęs nepalaikiau, nebuvau šalia, nesiklausiau ir stengiausi tik įtikti tėvui.. Aš myliu tave, sesut.. Ir jei niekada to neparodžiau, tai atsiprašau, nes niekada nemokėjau išreikšti emocijų.. Šiandien supratau, jog buvau šūdinas brolis ir nuvertinau tave. Turėjau būti šalia..

- Viskas gerai, - spustelėju brolio ranką, o skruostu nubėga ašaros. - Viskas gerai.

- Negerai.. Tu man niekada neatleisi ir aš tai suprantu.., - pažvelgė man į akis.

- Atleisiu, jei tavo poelgiuose bus pasikeitimų.. Kitu atveju atsiprašymas bevertis, - menkai šyptelėju, o šis greitai linkteli ir mane apkabina.

- Traiškai mane, Luisai, - tyliai sukikenu.

Šis mane atleido kai pabučiavo kaktą.

- Važiuosiu namo, noriu pabūti viena.

- Gerai.. Susiskambinsim?

- Susiskambinsim.

- Iki, sesut, - išlipo iš automobilio, o aš vos vos nusišypsojus, greitai išvažiavau iš automobilių aikštelės.

Važiavau namo tyloje ir stengiausi valdyti emocijas. Akys buvo pilnos ašarų, bet nenorėjau, jog iš ties apsiverkčiau. Grįžusi nuėjau persirengti. Užsivilkau šortus ir džemperį. Noelio džemperį. Nežinau kaip jis čia atsidūrė, bet tebūnie. Kai nusivaliau makiažą ir pradėjau šukuoti plaukus, išgirdau durų skambutį. Greitai pakilau nuo kėdės ir nuėjusi prie durų, jas pravėriau.

- Ką sušiktai padarei?! - į kambarį įvirtęs tėvas mane pastūmė. - Ar žinai kokią nepagarbą visiems parodei?!

- Man nusišikt, - sumurmu. - Kai man visi rodė nepagarbą, tylėjau. Ir vos vieną kartą pastoviu už save, jau negerai? - stengiausi kalbėti ramiu tonu.

- Taip, negerai! - suriaumojo. - Prašiau vos vieno dalyko ir būčiau ištraukęs tave iš bėdos, jog nužudei Arlaną! O tu įžengi su sumauta balta suknele ir pasakoji savo nelemtą gyvenimo istoriją! Vieno suknisto dalyko! Prašiau tik apsimesti liūdna vos kelioms valandoms! Ar buvo sunku!?

- Taip, buvo! Jis mane kankino! Emociškai ir fiziškai! Jei tu to nesupranti, tai skamba kaip tavo problema, nes aš baigiau reikalus su juo savo būdu!

Samuelis papurtė galvą ir išraudonavęs nuo pykčio man smogė iš kumščio. Susvyravusi nebesilaikiau ant kojų ir nugriuvusi ant grindų, susiėmiau už degančio iš skausmo skruosto ir pakėliau ašarotas akis į tėvą.

- Kai nustosi ginčytis ir rodyti principus, pasikalbėsime. O aš važiuoju stabdyti karo su Tolarijais, nes eilinį kartą privirei košės, - sumurmėjęs apsisuko ir uždarė už savęs duris.

Išgirdau kaip automobilis užsikuria ir jis išvažiuoja iš kiemo. Tuomet pakilusi nuo grindų užrakinau duris ir pradėjau verkti. Nuslydusi vėl ant grindų, apkabinau kelius ir garsiai kūkčiojau į delnus.

***
Susvyravusi išgėriau dar vieną stikliuką alkoholio ir pasirėmiau į spintelę, jog nenukrisčiau ant grindų. Užvertusi galvą nusišypsojau iš neapsakomai gero jausmo. Dar minutę pastovėjusi, pasiėmiau telefoną ir adresatuose susiradau reikiamą numerį.

Po kelių pyptelėjimų, išgirdau gerai pažįstamą balsą.

- Laaaabas, - sukikenu. - Kaip laikaisi gražuoli?

- Alesi? - Noelis sumurmėjo. - Dabar 3 nakties..

- 3 nakties.. Ha! Juokinga.. Aš tau turiu kai ką paasaakyti, - šypsausi į telefoną.

- Tu girta..

- O aš tave myliu! Dieve, tu toks nuostabus žmogus, jog visiškai tave įsimylėjau.. Ar žinojai, koks tu nuostabus? Ohhh, be to.. Mano kelnaites raudonos, kurias pats nupirkai, galbūt atvažiuosi nuimti? - sukikenu.