[Completed] Fear or Mistake <Niall James Horan Fanfiction LT>

Devintas skyrius

—————————————————————————————-

Pabaigiau gerti kavą, bet vis dar neišėjau. Pastebėjau jog ji atsistojo ir aš apsidžiaugiau, kad pagaliau galėsiu grižti į viešbutį.

Tačiau mano nelaimei ji priėjo prie mano staliuko. Veltui tikėjausi, kad manęs neatpažins.

- Kristina?

—————————————————————————————-

Nenorėdama pakėliau į ją akis. Ji buvo įsitempusi, bet vos pažvelgiau į ją ir ji atsipalaidavo ir išpūtė didelį oro kiekį iš savo plaučių ir pripuolusi stipriai suspaudė glėby.

- Galiu prisėsti?

Linktelėjau, jaučiau gėdą, kad tada pabėgau.

- Kristina,- ji pažiūrėjo į mane nuliūdusiomis akimis. - Kodėl?

Negalėjau tylėti ir slėpti, kodėl taip padariau.

-Bet, mes tau būtume padėję.

- Atleisk, tiesiog man buvo išties nemalonu, kad esu jūsų namuose. Be to aš negalėjau ten būti dėl jo. - Akyse kaupėsi ašaros.

Skubiai užsidengiau burną su ranka, kad nepasakyčiau daugiau, bet ji išgirdo.

- Tu įsimylėjai kažkurį vaikiną, ar ne?- Ji nusišypso.

- Ach, man nederėjo to sakyti.- Nuleidau akis.

- Kuris? Kuris? Harry? - ji švietė laime, bet aš nesupratau kodėl.

Papurčiau galvą ir viena ašara nukrito man ant rankos. Ją greit nuvaliau.

- Niall?

- Ach...

- Awwww, mūsų laukiau nauja pora! Pasaulis pašėls.- Ji buvo ir linksma, ir laiminga vienu metu, o aš vos sulaikiau ašaras.

- Tu juk nepasakysi jam, tiesa?- Viltingai pažvelgiau.

- Kodėl ne?- Sutriko.

- Aš nenoriu, kad kas nors žinotų.

- Na gi, juk negali kankinti savęs, dėl to kai neesi su žmogum kurį myli.

- Dėl to nesijaudink, taip gyvenau iki šiol, gyvensiu toliau.

- Kristina.

- Taip?

- Turiu vieną prašymą.-Pakėliau antakius.- Ar gali su manim ir kitom merginom nueiti į vieną koncertą, labai prašau. Tik vieną.

- Aš nežinau.- Jaučiausi pasimetus.

- Jie tikrai norės pamatyti gyvą ir sveiką, ypač Perrie ir Sophia. Tu turėtum žinot, kad buvom be galo išsigandę dėl tavęs. Tavo laiškas, kurį perskaitėm kai tavęs neberadom labai mus išgąsdino. Manėm, kad tu kažką pasidariai.

- Na gerai, ką padarysi, - atsidusau, žinau bus labai sunku, bet turiu tai padaryti dėl jo.

- Mes draugės?- paklausė džiugiai.

- Taip,- pasistengiau atsakyti kuo paprasčiau.

Ji atsistojo, kaip ir aš, ir mes apsikabinome. Buvo labai gera jausti ją šalia savęs. Eleanor pažįstu trumpai, bet jaučiu jog ji labai nuoširdi ir galiu drąsiai ją pavadinti savo geriausia drauge.

- Kur tu apsistojusi?

Jai pasakiau viešbučio pavadinimą, o ji apsidžiaugė, kad jie visai netoli apsistoję.