[Completed] Fear or Mistake <Niall James Horan Fanfiction LT>

Dvidešimt septintas skyrius

--------------------------------------
- Tai kas nutiko?
- Pasakysiu kai nuvažiuosim, jei nori gali pasnausti.
- Gerai,- iš tikro jaučiausi sunerimus, bet taip pat ir mieguista, todėl atsirėmiau į stiklą ir užmerkiau akis.
--------------------------------------
- Kris? - Išgirdau balsą prie pat ausies ir šiltą orą, dėl kurio mano oda pašiurpo.
- Jau atvažiavom?
Jis palinksėjo ir išlipo iš mašinos, norėjau pasekti jo pavyzdžiu, kai pastebėjau jog esu prisisegusi saugos diržu ir apklota šiltu pledu.
"Kaip miela iš jo pusės... - šyptelėjau pati sau."
Išlipusi priėjau prie Louis, kuris iš mašinos spėjo paimti dar vieną dekį. Jis paėmė mane už rankos ir nusivedė kiek tolėliau nuo mašinos. Prieš akis atsivėrė puikus vaizdas, ant vandens atsispindinčios šviesos ir puikus miesto reginys iš aukštai.
Skamba kaip iš romantiško filmo? Tačiau tai tikrovė ir neturiu žalio supratimo kodėl dabar esu čia.
Netrukus atsisėdome ant suoliuko.
- Šalta?
- Kaip matai, tai ne karšta, - sukikenau ir jis kartu su manim.
Tuo met uždengė mano pečius šiltu apdangalu ir leido į jį įsisukti.
- Taigi kodėl mes čia?- Įdėmiai žvelgiau į jo mėlynas, spindinčias akis.
- Tau patinka ši vieta?
Linktelėjau, leisdama suprasti tai kaip teigiamą atsakymą.
- Gerai... - Nutilo ir prikandęs lūpą žaidė su savo pirštais. - Žinau, kad nuo to,- padarė trumpą pauzę.- Ką pasakysiu, tau bus sunkiau, bet aš kitaip negaliu.
Jo akys susitiko su manosiomis ir jam šyptelėjau.
- Tiesiog sakyk,- padrąsinamai spustelėjau jo ranką ir šypsojausi stebėdama jo sutrikusį ir mano veidą tyrinėjantį žvilgsnį, nors viduje buvau sumišusi nei kiek ne mažiau.
- Aš myliu tave.
Akimirksniu mano veidas lyg akmuo. Visi jausmai dingo nuo mano veido, bet buvau šokiruota. Galėjau įsivaizduoti bet ką, bet tik ne tai. Negalėjau nieko pasakyti.
- Louis, - po kelių minučių nejaukios tylos išdįsau pakelti akis į jį.- Bet Eleanor... Ji-
- Su ja viskas kitaip. Manau ji supranta tai. Tai buvo tik laikinas susižavėjimas... Aš tau nepatinku, tiesa?
- Nežinau, aš... Tu esi labai malonus ir puikus draugas, bet aš turiu Niall, tu Eleanor ir tarp mūsų-
- Suprantu, - priglaudė delną prie mano šalto skruosto. - Bet turiu vieną prašymą.
Mačiau kaip jam sunku kalbėti. Žinau ką reiškia mylėti be atsako ir matyti tą žmogų, bet negalėti pabučiuoti, apkabinti ar paliesti.
- Ar galiu tave pabučiuoti?
Vieną kartą... Prašau...
Mačiau kaip jo akyse prisikaupė ašaros. Jei sutiksiu, ar tai reikš, kad išdaviau Niall?
- Ar jausies geriau?
- Manau taip.
- Gerai,- tyliai ištariau ir užsimerkiau.
Žinau, kad vėliau gailėsiuos, bet jei dėl to jis jausis bent kiek geriau...
Toliau viskas vyko lyg pagreitintam filme: pajaučiau jo lūpas ant savųjų ir atsakiau į bučinį rankomis apsikabindama kaklą, o pilve suplazdeno vienintelis drugelis, priversdamas pašiurpti odą.
Kai pritrūko oro atsitraukėme.
Woah, kas čia buvo?
- Ką jautei? - Išdrįsau paklausti pirmoji, nes žinojau, kad tokio klausimo sulauksiu iš jo.
- Tai buvo taip tobula, kaip ir įsivaizdavau. - Jis atsargiai dėliojo žodžius. - Jaučiausi puikiai... O tu? Ką nors pajautei?
- Nesijaučiau taip lyg būtum stiklas, tačiau ir nebuvo taip kaip su Niall...
Po kelių akimirkų tylos supratau ką pasakiau. Žinoma, būtinai turėjau priminti jam Niall! Kas aš per žmogus?
- Atsiprašau,- iškart ištarariau atsiprašymo žodžius.
- Nieko tokio, suprantu tave. Ir nesi dėl nieko kalta. - Jo balsas sudrebėjo ir mano kūnu nuvinguriavo šiurpuliukų banga.
Negaliu pakęst kai žmonės turi kentėti dėl manęs.
- Manau mus laikas. Nenoriu, kad susirgtum.- Rudaplaukis kalbėjo tyliai ir galėjau pamatyti kaip ant skruosto sublizga ašara, kurią jis greit nusivalė, apsimesdamas, kad pasitvarkė plaukus.
Tyloje nuėjome iki mašinos ir vos susėdus jis užkūrė variklį ir pajudėjome iš šios vietos.
Po keliasdešimt minučių mašina sustojo netoli Liam namų.
- Lou?
- Taip? - Atsisuko į mane.
- Ar galiu paprašyti vieno dalyko?
- Žinoma, turėtum žinoti, kad dėl tavęs padarysiu viską.
- Niekada nepalik Eleanor, ji puiki mergina... Ji tikrai tave myli.
Nelaukusi kol jis ką nors pasakys išlipau iš automobilio ir nuskuodžiau namo.
Pravėrus galinio kiemo duris mane pasitiko ramybė ir tamsa. Nusimoviau batus ir užlipau laiptais stengdamasi nesukelti jokių garsų. Atidariau kambario duris ir įėjau į kambarį. Nusimovusi kojines ir nusivilkusi švarkelį atsiguliau į lovą.
Akimis tyrinėjau Niall veidą.
" - Ar aš jau gailiuosi dėl bučinio su Louis? Visada jausiuosi kalta būdama šalia Niall, iki tol kol jam nepasakysiu apie tai. Vertėtų?
Jis "užmuštų" Louis jei sužinotų, jaučiuosi tokia kalta prieš jį."
Jaučiau kaip ašaros viena po kitos rieda iš akių, bet pridėjau delną prie vaikino skruosto ir sukau mažus rutuliukus nykščiu. Tuo tarpu jis susiraukė ir kažką sumurmėjęs įsisuko tvirčiau į antklodę, man jos visiškai nebepalikdamas.
Neįsivaizduoju geresnio vaikino už jį. Niall yra toks kokį aš visada įsivaizdavau vaikysteje. Ne savanaudis, linksmas, labai manimi rūpinasi ir žinoma stipriai myli.
Giliai atsidusau ir tyliai sukūkčiojau.
"Jei pasakysiu Niall apie bučinį - jis supyks, įskaitant ir tai jog nesijaučiau taip jau labai blogai ( kas dar labiau pablogina situaciją), jei visiškai atstumsiu Louis - įskaudinsiu jį dar labiau. O ką kalbėti apie Eleanor...
Aš nei vienam iš šių trijų žmonių negalėsiu pažvelgti į akis, tai ką man daryti?
Kodėl aš?"
Veidas buvo visiškai šlapias nuo ašarų, kaip ir pagalvė.
"Man reikia pasikalbėti su Lou, galbūt jei visi keturi tai žinotume būtų paprasčiau, bet aš tikrai neišdrįsiu apie tai pasakyti Niall ar Eleanor... Kodėl viskas taip sudėtinga?"
Nuo mąstymo įskaudo galvą, o jaučiausi dar siaubingiau nei prieš tai, todėl tiesiog užmerkiau akis.
Vos prabudus mane pasiekė skanus kvapas. Niall nei kambaryje, nei lovoje nebuvo, tačiau ant naktinio stalelio šalia lovos radau padėklą su pusryčiais, rože ir rašteliu:
"Labas rytas, saulyte, tikiuosi jautiesi geriau :)
Niallxx"
Prisiminiau vakar dieną ir pasijaučiau dar kaltesnė prieš Niall. Jis taip rūpinasi manimi, o aš pasibučiavau su jo geriausiu draugu! Laikrodis rodė dvyliktą valandą dienos. Pauosčiau rožinės spalvos rožės žiedą, kuris kvepėjo nuostabiai.
Stengiausi nuvyti visas mintis, todėl pradėjau valgyti savo pusryčius nuo Niall. Po to persirengiau kita palaidine, o džinsus palikau tuos pačius ir nuėjau į vonios kambarį ir atlikau visus rytinius reikalus pradėdant dantų išsivalymu.
Išėjus iš kambario iš kart patraukiau į svetainę, kur ir girdėjau keletą linksmų balsų. Nusileidau laiptais žemyn ir įėjau į svetainę. Visų balsai nutilo ir sužiuro į mane. Akys automatiškai peržvelgė kambarį, kuriame sėdėjo Sophia, Liam, Niall, Louis ir Eleanor.
- Labas rytas,- balsas nuskambėjo kiek per tyliai.
- Labas rytas,- visi taip pat atsakė išskyrus El, kuri pribėgo prie manęs ir suspigo "Sveika!".
Na taip juk buvom geriausios draugės. Buvom.

Kaip reaguojate į tokį posukį? Kaip manot kas vyks toliau? Labai įdomu sužinoti kaip jautėtės skaitydamos, nes aš tai vos neapsiverkiau :D

Taigi, ačiū jums, kad nepatingit paskaityt ir parašyt nuomonių :)
Dalį skiriu naujai skaitytojaiBOOBEARcizauskaite69 tikiuosi tau patinka istorija! :)
@TheSwegerGirl