------------------------------------------------------
Žinau, negalima klausytis svetimų pokalbių, bet jis man rūpi.Noriu žinoti kas nutiko.
Garbanius grįžo su raktu rankoje ir vos jam įėjus, apsidairiau ir priėjau arčiau durų. Iš kart išgirdau tą nuostabų blodinuko balsą, kuris dabar buvo šiek tiek prikimęs:
- Ji sugrįžo.
------------------------------------------------------
Ji?
Kas tokia?
Buvusi mergina?
- Niall, ar tai viskas dėl to?
- Ar yra kitų priežasčių? - Taip pat klausimu atsakė.
- Tai tau puiki proga išsakyti ką jauti.
- Tu žinai, kad esu suknistas bailys šitam reikale...
- Niall, tu nesi-
- Esu,- užtikrintai nutraukė.- Dar ir kaip esu.
- Bet dar nebandei, juk taip?
- Žinau. Man nereikia bandyti.
- Ar gali padaryt tai dėl manęs? Dėl Zayn, dėl Liam, Louis, El, Perrie, Sophia, galų gale dėl savęs! Niall suprask, tu kankini ne tik save, bet ir mus.
Pasigirdo žingsniai ir aš skubiai nubėgau į artimiausią koridorių ir juo šiek tiek į priekį.
- Kristina! - Sustingau. - Kristina!
- Taip?- Atsisukau.
- Ateik, reik pasikalbėt, - jo balso tonas buvo suirzęs.
Greit nuėjau prie jo.
- Eik pas Niall, žinau, kad tikriausiai skubi, bet tau tikrai reik su juo pasikalbėt.
- Ammm, gerai,- sutrikau, negi jis nesuprato, kad klausiausi jų pokalbio?
Pralenkiau jį ir nedrąsiai pabeldžiau į duris, pro kurias ėjo Harry.
- Harry, eik, palik mane vieną.
Aš palenkiau rankeną ir atsargiai įkišau galvą, prieš tai, žinoma, pradariusi duris.
- Haz-
Jis užsikirto išvydęs mane tarpduryje.
- Man sakė, kad nori pasikalbėti,- tyliai ir baikščiai tariau.
Jis užsimerkė ir atsistojo. Priėjęs viena ranka atsistojo ir uždarė duris. Žvelgė man į akis, kurios laukė ką jis pasakys.
- Tu man labai patinki, daugiau nei draugė, - jis vienu atokvėpiu išbėrė žodžius ir nulenkęs galvą atsirėmė į stalą atsukdamas man nugarą.
Išpradžių išsižiojau, tada pajaučiau, kad nutirpo rankos. Po to išsišiepiau suvokusi ką pasakė, priėjau išlėto ir uždėjau ranką ant nugaros.
- Niall, tu tikras?
- Taip.
Patraukiau jo vieną ranką nuo stalo ir atsistojau prieš jį. Jo veidą paėmiau į savo delnus ir švelniai pabučiavau.
- Kristina-
- Taip tu teisus,- nusišypsojau jam.
Jis nusišypsojo man ir apglėbė rankomis.
- Nori būti mano mergina?- Sušnabždėjo man į ausį.
- Žinoma! - Suspigau ir prisiglaudžiau prie jo lūpų.
Atrodo visas pasaulis nušvito gražiausiomis spalvomis. Jaučiausi saugi ir rami, ir tuo pačiu tokia trapi.
Kaip seniai laukiau šio momento.
Pažadas sau:
Visada daryti viską, kad išsaugoti, tai ką pagaliau gavau.
Mėgavomės artuma ir tyla, kurią sukūrėme, bet su mylimu žmogum juk nereikia nieko kito, ar ne?
- Ar nori pranešti tai visiems?
- Visiems? - Pakėlė antakį.
- Na Liam, Louis, Eleanor, Perrie-
- Kaip tik tu nori.
- Na galėtume, bet gal galėtume nepranešti ir nepasirodyti viešumoje?
- Žinoma, o dabar gal grįžkime į viešbutį?
- Gerai, - jis apkabino mano liemenį viena ranka ir nusivedė iki mašinos. Džiaugiaus, kad nesutikome jokių žmonių ir mus matė tik varuotojas, kuris sėdėjo mašinoje ir vežė mus iki viešbučio.
Kaip ir su merginomis įlipome, taip su Niall ir išlipome, niekeno nepastebėti.
- Mano kambarys septyni šimtai septynioliktas, eikim atskirai, gerai?
Linktelėjau, nes vis dar buvau apsvaigus iš laimės. Negalėjau patikėt, kad viskas šitaip susitvarkys.
Nustraksėjau iki lifto kitame koridoriaus gale ir pakilau iki septinto aukšto ir su plačia šypsena nupėdinau iki septyni šimtai septyniolikto numerio - Niall kambario.
Prie durų susitikau su juo ir greit atrakinęs duris įgriuvome į kambarį. Tačiau vos spėjus prisėsti, kažkas pasibeldė ir Niall "stipriai" susinervino.
- Niall, Kristina pas tave? Jos vis dar nesulaukėme. - Išgirdau susirūpinusį Sophia balsą.
- Aha, ką tik grįžom.
- Oh, gerai. Ateikit vakare pas mus, ok?
- Mh...
Išgirdau durų trinktelėjimą ir užrakto spragtelėjimą.
Jis atsisėdo ir pavartė akis.
- Eisim?
- Na taip,- gūžtelėjau pečiais. - Einu persirenk, nes bus nepatogu, gerai?
- Aha.
Aš atsistojau ir nuėjau prie durų, bet išgirdau atsikrenkštimą. Atsisukau ir Niall parodė į žandą, o aš suprunkščiau, bet vis dėl to pakštelėjau ir nusišypsojusi išlėkiau į Eleanor kambarį, kur palikau savo drabužius, nes ši suknelė, kad ir kaip graži būtų pradėjo spausti šonus.
- O! Manėm jau nebegrįši,- juokėsi.
- Aš noriu persirenkt,- pagriebusi savo drabužius, kurie gulėjo ant lovos krašto su vėjeliu nulėkiau iki vonios kambario durų į kurias "išsitėškiau", nes jos buvo užrakintos.
- Au! - Suinkščiau ir pasitryniau kaktą, tik dabar išgirdau jog vonioje bėga vanduo.
Perrie, Sophia ir Eleanor juokėsi iš manęs, dėl to šiek tiek supykau, bet supratusi kaip atrodžiau, kvatojausi kartu su jomis tol kol pilvus paskaudo.
- Kas čia buvo? - Išlindo Louis.
- Nieko, nedidelė "avarija",- parodė kabutes Sophia ir mes vėl juokeklmės, tik šįkart jutau karštį skruostuose.
- Okei, aš noriu persirenkt.
Nuslinkau į vonią ir greit persirengiau savo paprastais rūbais. Eleanor suknelę persimečiau per ranką ir išėjau.
- Ačiū, ji puiki, - priėjau prie El ir mirktelėjus padaviau suknelę.
Tik apsisukus pastebėjau jog, kad kambaryje susirinko beveik visi, trūko tik Liam ir Sophia.
- Kur Li-
- Va!- Nutraukė Louis Harry, kaip tik tuo momentu kai jie įsibrovė į kambarį.
- Ar nori pranešti dabar?
Linktelėjau ir jis sunėrė mūsų prieš visų akis.
- Šįvakar norėčiau pristatyti savo merginą! - Pasakė labai iškilmingai ir prispaudė prie savęs, lyg norėdamas parodyti jog priklausau tik jam.
Eleanor šypsojosi, tikriausiai dėl to, kad žinojo kaip to laukiau. Kiti pripuolė prie mūsų ir ėmė sveikinti. Niall teko mane paleisti, kad galėtume visus apsikabinti.
- Gerai, ką veikiam?- Visiems apsikabinimams pasibaigus paklausė Niall.
- Aš turiu grižti į viešbutį,- pažvelgiau į temstantį dangų.
- Aš galiu paprašyt, kad tave palydėtų apsauginis, gerai?- Koja atsirėmė į sieną.
- Na gerai,- šyptelėjau.
- Noriu žaist tiesą-drąsą, kas už?
Visi pakėlė rankas ir įsipatoginome ant žemės. Susėdome taip, kad būtų mergina-vaikinas-mergina.
- Pradedu aš,- Lottie tarė sėdėdama tarp Harry ir Niall.
Aš žinoma įsitaisiau Niall glėby ir galėjau nieko daugiau neveikti, tik žaisti su jo pirštais.
- Gerai, Niall, tiesa-drąsa?
- Ammm... Drąsa.
Manau pasirinko drąsą, kad nepasirodytų kaip bailys, bet kas čia žino?
- Nueik į vonią ir išsimaudyk su rūbais po šaltu vandeniu.
- Oooo!- visi pašėlo, nes turėtų atrodyt juokingai.
Jis reikšmingai į mane pažvelgė, o aš tik užjaučiamai šyptelėjau ir pasitraukiau, kad galėtų atsistoti. Mes visi suėjome į vonios kambarį, kad viską matytume. Man buvo šiek tiek gaila jo, bet vaizdas atpirko viską. Nuo galvos ir rūbų varvėjo vanduo, ten kur jis ėjo liko mažos balutės.
- O dabar ateik!- Sušuko Ni ir Lottie nespėjus sureguot ją stipriai suspaudė.
- Aaaaaaaa! Šalta! Paleisk! - Mes visi juokėmės iš jos ir nieko nelaukę sugriuvome ant žemės į savo vietas.
- Niall! Taip nesąžininga!
Jis iškišo liežuvį ir nudribo į savo vietą. Aš vėl norėjau įsitaisyti, bet jis mane sustabdė.
- Aš šlapias.- Parodė į savo rūbus.
- Vadinasi aš irgi,- nukritau ant jo kelių ir mano rūbai iškart nemaloniai prilipo prie kūno, bet nekreipiau į tai dėmesio.
- Aww!
- El!- susiraukiau aš.
- Meilės scenos baigiasi! Kristina, tiesa-drąsa?
- Tiesa,- niekada nesirinkdavau drąsos, nes bijodavau jog reiks kažką pabučiuoti, o aš noriu tikrai įpatingo savo pirmojo bučinio. Taip, aš jo dar neturėjau, na bent jau to ypatingo. Su Džeimsu tai nebuvo tikra.
- Gerai, ar tiesa, kad Niall pirma tavo meilė?
- Taip,- tiesa sakant buvo šiektiek nesmagu dėl to, bet kiti nekreipė į tai dėmesio.
- Liam?
- Aišku drąsa.
- Pabučiuok kažkurią čia esančią merginą-
Jis žinoma jau lenkėsi prie Sophia, bet Lottie sustabdė.
- Stop, stop. Išskyrus Sophia.
- Juk čia tik žaidimas,- kilstelėjo antakį ji.
- Aišku, bet jeigu čia tokios problemos kyla, renkis drabužį.- Mostelėjo galva.
Jis pažvelgė į kojas, bet deja buvo be kojinių taigi renktis tektų maikutę, bet nemanau, kad tai kažkas baisaus vaikinui. Sophia kažką jam pasakė, bet nieks neišgirdo, o jis linktelėjo ir atsistojęs nuėjo prie Lottie, o ji tik žiūrėjo į jį mirksėdama.
- Tai man nebedaryt drąsos?- prunkštelėjo.
- Aš? - Vos išlemeno.
Juokemės iš jos veido mimikos ir skandavom: "Lottie! Lottie!" .
Ji lėtai pakilo ir greit pakštelėjus sugrįžo į savo vietą ant žemės.
- Ei! Visų pirmą tu jį pabučiavai, o visų antrą čia net ne bučinys!- Pasipiktino Haz.
- Užsičiaupk, Harry!
- Ramiai, ramiai,nesipykstam! - Sudrausmino Louis.
- Sophia, gal gali pasakyti kiek valandų?- Pašaukiau per ratą.
- Ammm...- ji pažiūrėjo į telefoną.- Po vienuolikos dvidešimt.
- Oh, aš eisiu.
- Jau?
- Niall, tik neapsiverk,- paerzinau jį ir patampiau žandą.
- Gerai, palydėsiu iki durų.
- Iki!- Sušukau ir apsikabinus su visais išėjom su Niall į koridorių.
- Taigi, kol kas niekas išskyrus Louis, El, Perrie, Charlottie, Harry, Zayn, Sophia, Liam, tave ir mane apie mus nesužinos, net geriausi draugai, taip?
- Na žinai, kol kas dar noriu ramaus gyvenimo, nes suprantu, kad vėliau tokio neturėsiu.
- Atleisk, kad negaliu tau suteikti to...
- Niall, nereik. Aš tai puikiai suprantu, tik noriu truputi dar palaukti.
- Gerai,- atsiduso.- Einu paprašyti, kad tave kažkuris mūsų apsauginis palydėtų.
- Nereik, pareisiu pati. Tik duok savo numerį, nes negalėsiu susisiekti.
Išsitraukiau telefoną padaviau jam. Jis jį greit sumaigė ir pradėjo kalbėt:
- Bet juk jau tam-
Nutraukiau jį mažu, trumpu bučinuku.
- Iki!- pamojau ir išėjau iš lifto.
Vėl teko prasibrauti pro fanes, kurių neįleidžia į pastatą ir kurios nesitraukia iš čia dieną, naktį. Gatvės buvo silpnai apšviestos, žmonių ar mašinų taip pat nebuvo, todėl eiti buvo neitin jauku. Netrukus į mane papūtė šiaurinis vėjas ir mano oda pašiurpo, dėl jo kaltės. Rankomis apglėbiau save, kad būtų šilčiau, bet tai nelabai padėjo. Po kelių minučių tik po mano kojomis traškančių akmenukų garso, visu, kiek tik įmanoma garsu uždainavo mano telefonas. Dešine ranka jį išsitraukiau iš džinsų kišenės ir atsiliepiau.
- Klausau?
- Kris, kur tu?- Girdėjau Jane susirūpinusį balsą ir nusišypsojau, dėl to, kad joms vis dėl to rūpiu.
- Tuoj grįšiu, nesijaudinkit,- kalbėjau į telefoną.
- Laukiam, būk atsargi, iki!
Man nespėjus atsakyti, ji padėjo ragelį. Telefoną įkišau į kišenę ir pasukau į parkelį. Jame buvo apšviestas pagrindis takelis, kuriuo aš ir ėjau.
Jau buvau bepasiekianti vartus, kai išgirdai šakų trakštelėjimą. Sustingau. Kas čia dabar? Apsidairiau aplink, bet nieko nespastebėjau, nes buvo tamsu nors pirštu į akį durk.
Ėjau toliau, bet vėl tas pats šakų traškėjimas ir tas garsas artėjo prie manęs, o gal...?
Vitaminuka
RamunUrbonait
Radau laiko parašyt, nors ir trumputė, bet vistiek įkėliau ;) Kitai norėčiau 3, bet išsamių nuomonių, tikiuosi sulauksiu :) Atleiskit, bet kitos reiks palaukti ilgiau :/
Ačiukas, kas skaito ;)
ESTÁS LEYENDO
[Completed] Fear or Mistake <Niall James Horan Fanfiction LT>
FanficNors istorija baigta vis tiek laukiu skaitytojų ir komentarų ;) Cover: @vanilladiamond ^^
![[Completed] Fear or Mistake <Niall James Horan Fanfiction LT>](https://img.wattpad.com/cover/36683664-64-k522526.jpg)