[Completed] Fear or Mistake <Niall James Horan Fanfiction LT>

Tryliktas skyrius

---------------------------

- Manai turim jai pasakyti?...

---------------------------

Girdėjau vyrišką balsą per miegus ir pasistengiau prabusti. Aš vis dar gulėjau ant tos pačios sofos. Truputį sujudėjau, bet buvau mieguista, todėl keletą kartų nusižiovaujau ir pasiražiau. Tik dabar pajutau ant savęs lengvą dekutį.

- Louis, aš negaliu slėpti. Tu juk supranti, jei ji sužinos tai ne iš mūsų, manys, kad mes palaikom jį ir prie to prisidėjom, kai anaiptol taip nėra.

Supratau jog El kalbasi su savo vaikinu.

- Gali užrakinti duris?

- Kodėl? - Išgirdau kaip brakšteli spynos užraktas.

- Tu juk žinai, kad norėčiau-

- Supratau, nusiramink. - Galėjau suprasti jog jie pasibučiavo.
- Kaip jis galėjo sutikti, niekaip nesuprantu?
- Neįsivaizduoju, bet prižadu, kad su juo pakalbėsiu.
- Louis, nusiramink ir nesikarščiuok.
- Bet aš negaliu!- Pakėlė balsą.
- Ššš, neprikelk Kristinos.
- Oh, tu žinai, kad ji man kaip sesuo.
- Žinau, meile, žinau.- Kalbėjo kiek tyliau, bet galėjau viską suprasti. - Man taip pat sunku suvokti, tai ką girdėjau.
- Eime papusryčiauti, truputį prasiblaškysim, bet prisiekiu, jei pamatysiu tą mulkį-
- Louis, suprask turim susitvardyti abu, ne tu vienas. Kai jai tai pasakysiu, ji pati ir nuspręs ką turi padaryti. O dabar turim elgtis lyg nieko nežinodami.
Netrukus išgirdau kaip trinkteli durys ir atsisėdau. Apie ką jie kalbėjo? Ar tai apie mane? Bet jei tai reikia sužinoti ne man, nesikišiu ir lauksiu. Pasiėmiau rankinę ir batus į ranką, basomis kuo greičiau priėjau savo su Niall laikinąjį kambarį ir pabeldžiau, nes vis dar neturėjau rakto.
- O, pagaliau atsikėliai, - nežinau ar man tik pasirodė, bet šypsena buvo dirbtina.
- Galėjai ateiti ir pakelt,- suburbėjau.
- Mažute, nepyk. Tu per daug mielai atrodei,- šyptelėjo.
- Ant tavęs neįmanoma pykti,- mano rankos atsirado ant jo kaklo, o aš netrukus pajutau jo delnus ant klubų, kurie pritraukė mane prie žavaus mano blondinuko.
- Žinai, mes bendraujam jau daugiau nei pusantro mėnesio ir nebuvom pasimatyme, todėl kviečiu tave šivakar, šeštą būk pasiruošusi.- Negalėjau nieko atsakyti, buvau priblokšta, nors tiesa sakant net nespėjau, nes jis mirktelėjęs išėjo.
Pažvelgiau į laikrodį, buvo lygiai trisdešimt penkios minutės po vienuoliktos valandos. Na, bent jau išsimiegojau ilgai, nors ir nepatogiai, nes iki šiol skauda sprandą ir dešinį šoną, matyt miegojau toj pačioj "pozoje" visą naktį. Norėjau susidaryti planą, ką šiandien turiu padaryti, todėl patogiai įsitaisiau ant lovos.
Pirmiausiai turiu susitvarkyti ir susirinkti man reikalingus daiktus. Po to papusryčiauti ir susirasti ką renksiuos. Čia reikės merginų pagalbos todėl turiu jas pasikviesti. Vėliau nusiprausti ir išsiplauti galvą, o tada atiduosiu save į El, Soph ir Perr rankas.
Išsišukavau savo susivėlusius plaukus, pasitvarkiau makiažą ir iškart nuėjau papusryčiauti, o po to nupėdinauau į kambarį ir išsimaudžiau. Šįkart pažvelgus į laikrodį jis rodė penkias minutes po pirmos valandos. Vadinasi laiko turiu užtektinai. Plaukus palikau džiūti natūraliai ir susirangiau ant lovos paskaityti knygą. Puslapis po puslapio ir nepastebėjau kaip įpusėta knyga pasibaigė. Tai buvo knyga apie merginą, kuri negalėjo vaikščioti ir dėl to labai save žalojo, bet ji gyveno savo tėvų dvare ir įsimylėjo savo tarną. Viskas baigėsi tuo, kad ji papuolė į avariją ir žuvo. Labai sukrenčiamti istorija, nors ir išgalvota. Vis dar niekaip nesuprantu kaip galima pakelti prieš save ranką, tai man kažkas neįmanomo. Mano mintis nutraukė atėjusio pranešimo supypsėjimas. Atrakinau telefoną, kad galėčiau jį peržiūrėti. Tai buvo žinutė nuo El.
"Sveika,
kur esi? Gal galėtume pakalbėti?xx"

Nusprendžiau jai atrašyti ir pasikviesti jog viestiek būčiau prašiusi, kad padėtų pasiruošti vakarui. Netrukus gavau atsakymą jog tuoj ateis. Rūbus, kurie tikrai netiks apsirengti dabar, sudėjau į sportinį krepšį ir pasilikau tik dvi sukneles. Vos susitvarkiusi išėjau į koridorių jos pasitikti. Rudaplaukės veidą dengė dideli akiniai nuo saulės ir plačiakraštė skrybelė.
- Sveika!- Apsikabinau ir įsivedžiau į kambarį.- Klausyk, žinau, kad norėjai apie kažką pasikalbėti, bet gal galėtume tai atidėti rytojui?- Spirgėjau, norėdama pasakyti apie pasimatymą.
- Na gerai,- numykė, nes neatrodė labai laiminga.- Tai dėl ko pasikvietei?
- Šiandien einu į pasimatyma su Niall!- Sušukau ir išsišiepiau.- Juk padėsi pasiruošti, ar ne?
Eleanor veidas pasidarė dar liūdnesnis, bet nepaisant to išsitraukė telefoną.
- Gerai, bet pirmiau išklausyk tai, nemanau, kad norėsi eiti su juo.- Susiraukiau, o El įjungė įrašą telefone.