[Completed] Fear or Mistake <Niall James Horan Fanfiction LT>

Keturiasdešimt ketvirtas skyrius

---------------------------------------
Ir aš galėjau pamiršti viską kas nutiko.
----------------------------------------
-Po savaitės-

Išgėriau vaistus, kuriuos paskyrė gydytojas norint bent kiek sustabdyti ligą.
Namuose buvau viena, Niall kaip ir visada išvažiavęs su reikalais, Džaneta išėjo susitikti su savo vaikinu, o Molly paprasčiausiai neturėjo ateiti.
Pasistačiau arbatos puodelį svetainėje ir įjungiau televizorių. Persukau tris kanalus, kai mano dėmesį patraukė visų penkių vaikinukų nuotrauka. Gurkštelėjau šilto skysčio ir klausiau ką kalba ta blondinė.
"- Mes jau žinome, kad šios grupės narys Niall Horan turi žavią šviesiaplaukę merginą, - ekrane pasirodė mano ir Niall nuotraukos.- Tačiau, nors jis ir teigia, kad ji yra jo gyvenimo meilė, ar tikrai tai yra tiesa? Štai pažiūrėkime užfiksuotas nuotraukas, - iškilo kelios nuotraukos, jose matėsi pora, kuri bučiavosi. - O gal tai buvo tik silpnumo akimirka? Paklauskime merginos, kuri tada buvo su Niall, Carol-
Nežiūrėjau toliau, išjungiau televizorių ir pultelį numečiau prie sienos. Jausmas lyg į širdį būtų įsmeigtas durklas... Nebenorėjau nieko, ašaros degino skruostus, o kūkčiojimas išsiveržė iš burnos. Atsistojus patraukiau link virtuvės, tačiau suskambęs telefonas privertė pašokti ir suklupti koridoriuje. Negalėjau sustoti kūkčioti, o kūnas drebėjo. Buvo sunku kvėpuoti, bet pasistengiau atsistoti, nekreipiau dėmesio į skambantį mobilųjį.
Šiaip ne taip nuslinkau į virtuvę ir iš stalčiaus išsitraukiau nedidelį peiliuką ir pasiremdama į sieną nuslinkau į vonios kambarį pirmame aukšte. Neturėjau jėgų lipti laiptais, todėl vos tik įėjus uždariau duris ir priėjau prie kriauklės ir pakėliau akis. Veidrodyje mačiau save, tačiau skruostai buvo šlapi ir paraudę, akys paraudusios spindėjimą, bet iš jų vis dar bėgo ašaros. Kaip galėjau tikėtis, kad jis visą laiką bus su manimi, aš nesu ta ypatinga mergina... O dar ir liga...
Aš palūžau...
Lėtais judesiais atraitojau rankovę.
- Kristina! Kristina! - Niall balsas pasklido name ir garsiai užsitrenkė durys.
Garsūs žingsniai kiek pritilo, kas reiškė, kad jis užlipo į antrą aukštą. Dar labiau pradėjau verkti.
- Už Niall...
Tyliai sušnibždėjau, pridėjau peilį prie žaizdos, kuri jau beveik užgijusi, buvau įrėžusi kai durys atsidarė ir peiliukas, man net nespėjus sureaguoti, buvo išmuštas iš rankų.
- Kristina, ką tu darai?!
Verkdama sukritau į Niall glėbį ir mes atsidūrėmė ant plytelių. Mačiau kaip viena ranka iš spintelės jis ištraukė baltą rankšluostį ir tuo met apvyniojo aplink riešą bei suspaudė savo ranka. Iš balto jis tuoj pat tapo raudonu, kol aš buvau atsirėmusi į Niall krūtinę ir nesustodama raudojau.
- Ššš, viskas gerai.
Jaučiau kaip šviesiaplaukio lūpos priliečia viršugalvį, o kita ranka laiko apkabinęs.

Atsibudau savo lovoje, aplink buvo tamsa, todėl iškart sugraibiau šviestuvo jungtuką ant naktinio staliuko. Kambaryje buvau viena. Priėjus laiptus viena ranka pasirėmiau į sieną, nes šiek tiek susvaigo galva, tačiau greit ją atitraukiau kai skausmo dieglys iki pat peties nudiegė ranką. Tik dabar pastebėjau apvyniotą riešą balta medžiaga, tuo met prisiminiau kas nutiko.
Atsidusau, juk tai buvo klaida, ar ne?
Vis dar jaučiau pyktį Niall, bet jis mane išgelbėjo ir pasirūpino, tai galbūt turėčiau jo išklausyti?
Apačioje degė šviesa virtuvėje ir vonios kambaryje. Pirmiausia patikrinau virtuvę, o po to ir vonios kambarį, tačiau Niall nebuvo. Vietoj jo pamačiau kelis kruvinus rankšluosčius, kurie buvo juodame šiūkšlių maiše, o grindys blizgėjo.
Tai turėjo būti nemalonus darbas.
Užsimerkus papurčiau galvą ir apsisukusi išvydau blondiną.
- Jau atsibudai. Ar jautiesi geriau? - Šyptelėjo.
- Taip, ar galime pasikalbėti? - Norėjau kuo greičiau viską išsiaiškinti.
- Žinoma, - jis nusekė paskui mane į svetainę.
Giliai iškvėpiau atsisėdusi ant sofos.
- Niall, ar tu... Ar tu turi kitą? - Išpyliau vienu atokvėpiu ir prikandau lūpą.
Nuleidau akis ir ant savo kojos braižiau figūras. Jaučiausi nejaukiai.
- Aš atsiprašau, aš maniau, kad tada nieko neįvyko,- jis atsirado prieš mane ir suėmė mano rankas į savąsias.
Na taip, jis atsiklaupė. Ir kilstelėjo smakrą taip, kad žvelgčiau į jo akis.
- Aš labai atsiprašau, kad ir kaip tada pasielgiau. Aš neprisimenu, tikrai-
- Tu tą naktį nebuvai studijoje, ar ne?
- Ne, - jo balse girdėjosi liūdesys,- aš važiavau į klubą. Norėjau atsipalaiduoti po to kas įvyko.
Supratau, kad jis mini tą nelemtą parą.
- Ar aš pasibučiavau su ki-
Nutraukiau vaikiną linktelėdama.
- Aš tikrai labai atsiprašau... Žinau, kad neišpirksiu savo kaltės žodžiais, bet-
Nutraukiau jo kalbą suklupdama, apsivyniodama rankomis aplink jo kaklą ir po akimirkos jo rankos apkabino mane taip pat.
- Atsiprašau, - dar kartą pasakė.
Aš negaliu ant jo ilgai pykti, tiesiog negaliu ir pasitikiu.
Tada pabučiavau savo airį įveldama pirštus į jo plaukus.
Štai tada ir supratau, kad mano širdis priklauso jam.
- I love you.
Nieko nesakiau tik šyptelėjau ir apsikabinau jį.
Vienintelės akimirkos kai jaučiuosi laiminga, tai kai jaučiu Niall šalia. Tik tada...
- Gal nori eiti pasivaikščioti?
Kelias sekundes pasvarčiau.
- Galbūt kitą vakarą, geriau pagaminkime kažką, gerai?
Jam linktelėjus atsistojus iškart nukūriau į tualetą ir vos užrakinus duris apsivėmiau. Palaukus dar kelias sekundes nuleidau vandenį bei nusiprausi veidą priėjau prie durų, tuo metu kiek susvaigo galva, taip priverčiant mane susvyruoti ir skaudžiai atsimušti į duris.
Oh, tai nieko gero nežada.
Galiausiai, kai viskas buvo kaip turėtų būti, išėjau.
- Ar gamsime keksiukus? - Atsipūčiau, kad jis nieko neįtarė.
- Žinoma, - sukikenau.
Produktus susidėjau ant stalo ir parodydama ką daryti vaikinui ėmiausi darbo pati, naudodamasi Džanetos užrašytu receptu.
Viską dariau taip kaip nurodyta ir ką galiu pasakyti? Jie gavosi nerealūs!
Abu su Niall suvalgėme visus keksiukus ir aš nepagalvojau apie pasėkmes, o jos buvo skaudžios.
Niall miegojo ir nieko nežinojo, nes buvo vienuolikta valanda vakaro, o aš sėdėjau tualete, pirmame aukšte su vandens buteliuku rankoje.
- Ką čia veiki? - Mano geriausia draugė, apsimiegojusi, pasirodė tarpduryje.
- Suvalgiau to ko nederėjo...
- Jūs suvalgėt visus keksiukus, kuriuos iškepėt?
- Iš kur žinai, kad juos kepėm? - Galva atsirėmiau į sieną.
- Nah, jūs palikot visą svetainę pilną popieriukų. - Ji nusijuokė, aš galbūt būčiau padariusi tą patį, jei nesijausčiau kaip merdintis žmogus. - Bet juk tu žinojai, kad tau-
- Žinojau, ir kas iš to?! Padariau taip kaip padariau ir nieko nepakei-
Mane bėl supykino ir aš pasilenkiau.
- Reikia iškviesti greitąją. - Sukruto.
- Ne! - Iškart atsiliepiau.
- Kodėl ne? Aš matau kaip tau blogai, leisk padėti!
- Padėtum jei niekam neskambintum ir nieko niekam nesakytum! Geriau eik į kambarį.
- Bet,Kris-
- Prašau...
Ji piktai išėjo ir garsiais žingsniais nubildėjo į kambarį.
Oh, aš moku tik skaudinti žmones. Aš neverta nei vieno iš savo draugų...
Kodėl tada Niall tada, tuo metu, tą akimirką grįžo?
Nekenčiu savo gyvenimo...

Pasiilgau Jūsų komentarų :/
P.S. atsiprašau už klaidas...