[Completed] Fear or Mistake <Niall James Horan Fanfiction LT>

Keturiasdešimt penktas skyrius

--------------------------------------
Oh, aš moku tik skaudinti žmones. Aš neverta nei vieno iš savo draugų...
Kodėl tada Niall tada, tuo metu, tą akimirką grįžo?
Nekenčiu savo gyvenimo...
--------------------------------------
Dar naktį atsibudau prie tualeto, tikriausiai užmigau čia ir nors buvau vos prabudusi žinojau ką darysiu. Iškart nupėdinau į darbo kambarį ir paėmiau baltą popieriaus lapą ir perlenkiau į tris dalis, tada užrašiau "Niall" bei brūkštelėjau brūkšnį apačioje jo vardo. Ilgai galvojau ką turėčiau parašyti ir nusprendusi apverčiau kitą lapo pusę.

"Brangusis Niall,
mano šviesa gyvenime, džiaugsmas ir šypsena. Mano Niall, mano vaikinuk iš Airijos su žavia šypsena, nepakartojamu akcentu ir giliomis, svajingomis akimis...
Noriu, kad žinotum jog mylėjau tave ne dėl to, kad tu dainuoji, esi turtingas ir populiarus. Rodos tai viskas, kas rūpi kitiems, bet ne man. Aš norėjau tave iš tiesų pažinoti... Deja, aplinkybės nesuteikė man tokios galimybės, tačiau tu esi tobulas ir neklausk kodėl manęs nebėra. Taip, tai savanaudiškas poelgis, bet tiesiog nenorėjau daugiau šito tęsti...
Daug mąsčiau, tačiau nesuradau atsakymo: Kodėl pasirinkai mane? Kodėl tau pasirodžiau ta mergina iš tavo svajonių? Ar aš buvau tokia tobula tau? Kuo išsiskyriau iš kitų?
Ar gali atsakyti į tai dabar?
Niall, prašau, nesisielok dėl manęs... Jaučiu kaip myli mane, tikriausiai nėra labiau mylinčio žmogaus pasaulyje (*nusijuokiu*). Dėl to ir noriu, kad išbrauktum mane iš savo praeities.
Tiesiog būk laimingas, susirask savęs vertą merginą, turėkite nuostabių vaikučių ir džiaukis gyvenimu...

Myliu, bučiuoju, Kris"

"Mielieji Sophia ir Liam,
esate nepakartojami, žavūs ir labai mieli. Noriu padėkoti, kad buvote kartu, palaikėte Niall ir mane. Ačiū jums.
Neteiskite savęs dėl to, kad mane išleidote, jūs nekalti. Anksčiau ar vėliau būčiau taip pasielgusi...
Linkiu jums neatkartojamų, pačių šauniausių vestuvių, tegul jūsų kiemas prisipildys vaikų šypsenų ir juoko. Niekada nesustokite šypsotis ir mylėti vienas kito...
Myliu, Kristina"

"Džaneta,
norėjau tik padėkoti, kad buvai su manimi, kad padėjai man po visko kas nutiko ir išlikai tokia pat pozytivi draugė. Nežinau kas laukia manęs, bet jei tik bus įmanoma nepamiršiu tavęs ir tavo pagalbos...
Esi puiki draugė ir mergina, todėl tikiuosi ir linkiu jog tau pasisektų su Jacob. Manau jis tave labai stipriai myli...
Lik sveika ir laiminga,
Kristina"

"Ačiū, kad buvite mano draugais, kad nepamiršote, palaikėte sunkiomis akimirkomis... Labiausiai norėčiau apkabinti, tave, Eleonor. Džiaugiuosi, kad tuo met nepalikai manęs, per patį pirmąjį susitikimą. Nežinia kaip viskas būtų pasisukę.
Ačiū"

Laipai buvo aplaistyti ašaromis, bet nekreipiau į tai dėmesio ir visus paėmusi nunešiau į mano ir Niall kambarį, o tada įkišau į gilų stalčių.
Jei per dvi dienas niekas nepasikeis, galėsiu juos panaudoti...
Pabučiavau šviesiaplaukio skruostą ir jo ranka iš kart apsivijo liemenį, taip leisdama užmigti pasijutus bent truputį geriau.