[Completed] Fear or Mistake <Niall James Horan Fanfiction LT>

Trisdešimt šeštas skyrius

---------------------------------------
Pasimečiau ir norėjau grįžti atgal į koridorių, tačiau vos man peržengus slenkstį sustingau išgirdęs savo vardą.
---------------------------------------
Aš staigiai atsisukau. Kristina sėdėjo lovoje ir žiūrėjo į mane. Nežinojau ką dabar turėčiau daryti, todėl stovėjau vietoje. Tuo tarpu jos su Džaneta ištarė kelis žodžius viena kitai ir ši priėjo prie manęs.
- Nesijaudink viskas bus gerai tik pasistenk nekalbėti. Jai bus labai nejauku. - Šyptelėjo ir išėjo.
Buvau pasimetęs, bijojau ją išgąsdinti savo elgesiu. Keletą minučių taip ir stovėjau žvelgdamas į jos akis. Aš bijojau, kad galiu padaryti kažką ne taip ir ji gali išsigąsti manęs. Atrodytų juokinga, kad tavo mergina bijo tavęs, tiesa? Tačiau tik ne man ir ne tokioje situacijoje.
Norėčiau dabar ją apkabinti, pabučiuoti, pasakyti kaip stipriai ją myliu, bet negaliu, negaliu absoliučiai nieko padaryti. Kelios išdavikės nusirito skruostu, o kitas sustabdžiau nurydamas gumulą gerklėje.
Vėliau susiprotėjau ir lėtais, mažais žingsniais priėjau prie lovos. Nežinojau kaip elgtis, tačiau privalė kažką sugalvoti, nes šviesiaplaukė jautėsi nejaukiai, mačiau tai iš jos akių.

-Kristina-

Jau gailėjausi kam ištariau jo vardą, jaučiausi nejaukiai ir vis dar bijojau jo, nors Džaneta man prižadėjo, kad jis man nieko nepadarys.
Stebėjau jo veiksmus. Šviesiaplaukis atsisėdo ant kėdės ir dėžę, kurią iki šiol laikė rankoje, pasidėjo ant kelių ir atidarė, prieš tai kai įteikė gėlių puokštę, kuri nuostabiai kvepėjo. Buvo smalsu kas yra dėžėje ir nekantravau sužinoti, kas greitai ir įvyko.
Vaikinas iš jos ištraukė rėmelį, kuriame tikriausiai buvo kažkokia nuotrauką, nes minutėlę į ją pažiūrėjęs nedrąsiai ištiesė man. Žiūrėdama į jo akis baikščiai ją paėmiau ir pažvelgiau. Joje buvo vaikinas ir mergina, jis buvo ją apsikabinęs ir abu plačiai šypsojosi.
"- Žinau, - Niall atsiduso ir apkabinęs pabučiavo plaukus.

- Palaukit! - Džaneta paskubomis išlėko iš kambario ir po kelių sekundžių grįžo su savo naujutėliu Iphone 5s.

Taip, ji gali pati sau leist jį nusipirkt.

- O dabar sakykit "cheese"!

- "Cheese!" - Sušukom kartu su Niall šypsodamiesi ir žiūrėdami į kamerą."

Prisimenu šį įvykį. Tai buvome mes! Ir beproto laimingi.
Švelniai perbraukiau pirštais per stiklą šyptelėdama, tačiau netrukus grįžau į realybę bei padėjusi nuotrauką šalia atsisukau į vaikiną ir šis ištiesė kitą nuotrauką. Joje buvome ne tik mes, bet dar ir trys kitos poros. Merginos sėdėjo vaikinams ant kelių ir visi buvo šventiškai pasipuošę. Geriau įsižiūrėjus atpažinau Sophia, Perrie ir Eleonor.
Apžiūrėjau gal dvi dešimtis nuotraukų, kelis vaizdo įrašus bei galiausiai gavau kvepalų buteliuką. Iš pradžių nesupratau ką su jais turėčiau daryti, tačiau po keliolikos sekendžių susivokiau ir papurškiau juos į kamštelį, kad galėčiau pajust jų kvapą. Jei juos atvežė, reiškia nebereikalo. Giliai įtraukiau aromato, kuris pasklido patalpoje. Duočiau galvą nukirst, kad tas kvapas man kažką primena ir esu įsitikinusi, kad jis man juos padovanojo. Buteliuką padėjau ant spintelės ir savomis pastangomis atsisėdau ant lovos krašto, kad ir kaip skausmas varstė kūną. Sėdėdama buvau šiek tiek aukštesnė už vaikiną, kuris nustebęs ir šiek tiek išsigandęs sėdėjo, bet man norint kojomis pakiesti grindis pašoko ir sulaikė už pečių, o aš nieko nelaukusi jį apsikabinau, nors prisilietus skausmas tik sustiprėjo, o vaizdas aplink pradėjo suktis, teko stipriai sukąsti dantis, kad neišleisčiau jokio garso.Kelias akimirkas mėlynakis stovėjo nieko nedarydamas, tačiau netrukus švelniai, stengiantis nepriliesti žaizdų apkabino. Nebejaučiau jam tokios baimės kaip prieš tai, bet nejaučiau ir jokio prisirišimo prie jo. Bet mačiau kaip jis myli tą merginą nuotraukose...
Džiaugiausi, kad jis nepratarė nė žoždio, nes esu tikra, kad nieko nesuprasčiau.
Man vėl įsitaisius lovoje jis pasiėmė gitarą ir su šypsena stebėjau kaip jis pradeda groti. Melodija atrodė tokia pažįstama ir begalo nuostabi, bet ir vėl negalėjau suprasti kur esu ją girdėjus. Po trijų kūrinių į palatą įėjo gydytojas.
Kur Džaneta? Aš net nežinosiu kaip pasakyti, kad man reikia jos.
Vyriškis kažką pasakė Niall ir šis kažką atsakė paminėdamas Džanetos vardą. Nekenčiu kai visi aplink kalba apie mane, o aš nieko nesuprantu, uhhhh...
Netrukus pro atidarytas duris įžengė rudaplaukė mano draugė.
Ji su visais pasisveikino ir nusišypsojo. Gydytojas kažką įnirtingai su jais kalbėjosi su Niall ir Džaneta, o aš neturėdama ką veikti dar kartą apžiūrinėjau nuotraukas.
- Kristina, - Džaneta padėjo rankinę ant lovos, o aš pakėliau galvą į ją. - Rytoj tau atliks keletą tyrimų, gerai?
Linktelėjau ir toliau laukiau ką dar pasakys.
- Kaip jautiesi? Kažką skaudą?
- Viskas gerai. Ir dar kai ką prisiminiau.
- Tikrai?- Jos veide atsirado plati šypsena.
- Aha, iš nuotraukos. - Pakėliau rėmelį.
- Šaunu!
Ji pasikalbėjo su gydytoju ir vėliau leidau jai važiuoti namo, kad pailsėtų nors ji tam priešinosi.
Palatoje vėl likau su Niall. Jis sėdėjo šalia manęs kai supypsėjo jo telefonas į kurį buvo gauta žinutė ir jis jį išsitraukė. Staiga man šovė idėja kaip galėčiau paprašyti ko noriu ir panašiai. Jam norint įkišti telefoną į kišenę ranka paprašiau, kad duotų jį man. Jis pasimetė, tačiau padavė man savo mobilujį ir stebėjo mane. Paspaudžiau atrakinimo mygtuką ir ekrano užskladoje pasirodė viena iš mūsų nuotraukų, šyptelėjau tai pamačius, bet greit perbraukiau per ekraną ir telefonas atsirakino. Susiradau meniu, o jame internetą. Į paieškos laukelį įvedžiau vieną žodį ir tikėdamasi, kad suveiks lietuviškas žodis paspaudžiau ieškojimo mygtuką. Netrukus ekrane atsirado daugybė variantų ir pasirinkusi patį pirmąjį įvedžiau "labas" bei nusistačiau reikiamas kalbas, žemiau atsirado man nežinomas žodis, tikriausiai anglų kalba. Tiesa, tai buvo internetinis vertėjas. Telefoną atsukau Niall ir šis supratęs ką sugalvojau jį paėmė iš manęs ir kažką suvedė.
Po kelių akimirkų perskaičiau: "Puiki idėja, mažute ;) Viskas gerai?"
Perskaičiusi šyptelėjau, pažiūrėjau į jį linktelėjau ir parašiusi "norėčiau pailsėti" grąžinau jam mobilųjį ir jis linktelėjęs šyptelėjo. Tuo metu į palatą kaip tik įėjo mergina juodais plaukais, o rankoje laikė medicininius bintus. Žvilgtelėjau į savo rankas. Raudonos, tikrai ne šviežio kraujo dėmės puošė jas. Mergina šyptelėjusi vaikinui priėjo prie manęs ir pradėjo savo darbą. Nenorėjau žiūrėti į tai kaip atrodo mano kūnas, todėl nusukau akis į Niall. Susiraukiau pajutusi skausmą, tačiau nenorėjau išsiduoti ir vyliausi jog jis greitai dings. Praėjus keliolikai minučių viskas buvo sutvarkyta ir mergina išėjo prieš tai kažką pažymėdama mano kortelėje, kuri kabėjo gale lovos. Atsargiai atsiguliau ir prieš užmerkdama akis žvilgtelėjau į laikrodį, kuris rodė aštuntą valandą vakaro. Prieš užmiegant jaučiau kaip man ranka atsidurė šiltame delne...

Ryte atsibudau žvali. Buvo tik septinta valanda kai koridoriuje pasigirdo garsus triukšmas. Vaikinas miegojęs ant čia esančios sofutės atsibudo, o pro duris kaip viesulas įlėkė Džaneta.
- Labas rytas! - Džiugiai pasisveikino ir atsisėdo ant lovos. - Vos suspėjau.- Sukikeno ji.
- Kur? - Susiraukiau ir atsisėdau savo pastangomis.
- Dalina pusryčius, juk nenori, kad tave maitintų seselė?- Pakėlė antakius ir tuo metu pro duris įžengė dvi vidutinio amžiaus moterys. Mums sukikenus jos padėjo padėklą su maistu ant spintelės šalia lovos ir išėjo.
Nepasakysiu, kad buvo neskanu, o ir alkana buvau, todėl viską suvalgiau.
Nepraėjo nei valanda kai mane supykino, bet tai nebuvo įprastas vėmimas dėl apsinuodijimo. Džaneta vos spėjo pasukti mano galvą kai pradėjau kosėti, net ne kosėti, bet tiesiog springti krauju, kuris kažkaip atsirado burnoje. Negalėjau nei įkvėpti, bet kažkokiu būdu apsiverčiau ant šono ir nuleidau galvą žemyn. Mačiau kaip ant žemės krenta tamsios raudonos spalvos kraujo dėmės. Vaizdas akyse truputį liejosi, o burnoje, atrodė, to nelemto daikto vis daugėjo.

Ačiū komentarus ir vote, tikiuosi nebuvo nuobodu :)
Skiriu Zuvyte70 už mielą komentarą ;)