[Completed] Fear or Mistake <Niall James Horan Fanfiction LT>

Trisdešimt aštuntas skyrius

--------------------------------------
Vos sukramčius pirmą kąsnį pasigirdo šūviai ir žmoniu klyksmas. Nieko nelaukdamas atsistojau čiupau Kristiną už rankos ir pasileidau bėgti. Čia lankiausi pirmą kartą, o ir žmonių buvo didžiulė minia, todėl tiesiog bėgau kur mačiau laisvesnį tarpą šioje grūstyje nepaleisdamas mylimosios rankos.
--------------------------------------

Elektra buvo dingusi, todėl menkai galėjom kažką įžvelgti šioje patalpoje. Bėgdami atsidūrėme virtuvėje ir pasislėpėme po kažkokiu stalu su sienele iš vienos pusės. Taip, taip tai nėra pats geriausias pasirinkimas, bet bandyti išeiti per daug pavojinga gyvybėms, o rasti kažkokią kitą, geresnę slėptuvę būtų per daug naivu tikėtis, todėl tiesiog sėdėjome čia.

- Šššššš...

Kristina buvo labai išsigandusi ir jaučiau kaip jos skruostais nesustodamos ritosi ašaros, bet stengėsi išlikti tyli. Buvau ją apsikabinęs ir švelniai nykščiu sukau ratukus ant jos plaštakos.
Šūviai kartas nuo karto pasigirsdavo kaip ir riksmai, dėl ko kiekvieną kartą mano mergytė sudrebėdavo, o man taip pat buvo sunku suprasti kas vyksta čia.
Įtampa tiesiog tvyrojo ore, mačiau kaip čia prabėga dar keletas merginų ir viena pora kažkur pasislėpusi netoliese, bet mes negalime būti vienoje vietoje, tai per daug rizikinga...
Nežinau kas čia, ko ieško, bet tai man nė velnio nepatiko. Atsivežiau Kristina čia ne tam, kad ji gautų šoką ar būtų sužeista. Norėjau tiesiog kažką nuveikti smagaus ir pabūti dviese.
Manau po dviejų valandų mano mintis nutraukė žingsniai. Jaučiau kaip mano mergytės kūnas įsitempia ir ji sulaikė kvėpavimą, tas pats nutiko ir su manimi. Stalai pradėjo griūti, spintelės tiesiog išverčiamos, todėl aišku, kad ieškoma kažko konkretaus. Iš garsių ir tvirtų žingsnių galėjau suprasti jog tai vyras ar keli. Jų žingsniai sustojo ties vieta, kurioje mes buvome.
Buvome tarsi skulptūros, kai pasukęs galvą į dešinę pusę galėjau įžvelgti tikriausiai to pačio žmogaus kojas.

-Kristina-

Drebėjau, neapsakomai drebėjau ir bijojau. Bet dabar buvau sustingusi.
Netrukus stalas po kuriuo buvome buvo nuverstas ir ryški šviesa apakino.
- Jie, - teišgirdau kai buvau atplėšta nuo Niall.
Mano rankos buvo užlaužtos už nugaros ir aprišamos tikriausiai virve.
Žinoma, bandžiau pabėgti, muisčiausi ir net pradėjau rėkti, tačiau greitai didelė ir šiurkšti plaštaka atsidūrė ant burnos.
- Širdele, jei dar priešinsiesi-
- Nevadink jos taip! - Išgirdau Niall ir apsidžiaugiau jog galėjau žinoti, kad jam dar nieko nenutiko.
Netrukus buvau stumiama į priekį, kad eičiau ir nesugebėjau tam pasipriešinti, jėga buvo per daug stipri.
Vėliau vos atsidūrus lauke buvau nutempta į mašina ir galiausiai ta ranka nuo burnos dingo. Po keletos sekundžių šalia manęs buvo įgrūstas Niall ir mašina pradėjo lėkti nežmonišku greičiu. Iš mano lūpų išsiveržė garsi rauda.
- Šššš... Viskas bus gerai. - Niall kalbėjo labai tyliai lūpomis liesdamas mano oda.
- Nutilkit! - Balsas iš priekio privertė krūptelėti , tačiau tų dviejų veidų vis dar negalėjau įžvelgti dėl tamsos.
Mano galva buvo ant blondino peties, todėl prieš mus ištraukiant iš mašinos spėjo lūpomis paliesti viršugalvį.
- Greičiau! - Sušuko vyras einantis už manęs, vieną ranką laikantis ant mano liemens, o kitą ant sprando tvirtai jį laikydamas.
Kiek mačiau tai buvo sena vila. Lipome laiptais, jaučiau tai, tačiau nemačiau, todėl viena sykį vos nenugriuvau kai koja nuslydo nuo laiptelio, o ilga suknelė tik dar labiau apsunkino viską.
Mums užlipus į antrąjį aukštą galiausiai šviesa įsižiebė ir vaizdas, kurį išvydau mane dar labiau įbaugino. Grindys iš paprastų, jau nusitrynusių lentų, kurios vietomis įlūžusios, durys apkaltos taip pat lentomis įvairiausiomis kryptymis, dažai nuo sienų nusilupinėję, o ant vienos sienos kreivai kabojo išblukęs, didelis paveikslas.
Ašaros vėl pradėjo ristis skruostais, tačiau skaudžiai pasigailėjau. Buvau su milžiniška jėga įstumta į nedidelį kambarėlį ir skaudžiai kritau ant grindų, vinimi, kuris buvo atsikišęs iš nuo lubų nukritusios lentos, persipjoviau suknelę ir blauzdą. Suinkščiau iš skausmo.
- Niall! - Surikau drebančiu balsu, kai supratau jog nebežinau kas nutiko vaikinui.
Atsakymo nesulaukiau ir šiaip ne taip atsisėdusi prie sienos nesiliaudama verkiau. Suknelė prisigėrė mano ašarų ir nemaloniai lipo man prie kūno.
Priglaudžiau veidą prie sulenktų kelių, taip šiek tiek nuvalydama makiažą ir ašaras.
- Einam! - Durims atsidarius piktas balsas pasiekė ausis, bet nesugebėjau atsistoti.
Tuo met buvau sugriebta už vienos rankos ir pakelta, o vėliau, galima sakyti velkama, nes dešinė koja neleido normaliai eiti ir iš jos sruvo kraujas.
- Sugebėjai dar ir susižeist, manai apgausi ir tavęs pasigailėsiu? - Vaikinas su kostiumu atsistojo priešais kai atsiradau šiame kiek didesniame kambaryje, kurio, beveik pačiame viduryje buvo kolona. Beviltiškai bandžiau akimis rasti savo vaikiną. - Tavo problemos, - išspjovė žodžius.
Tas balsas man kažką priminė ir esu tikra, kad pažinojau šį vaikiną praeityje.
- Kas tu? - Sušnypščiau kai jis žengė kelis žingsnius link manęs.
- Oh, tik nereikia vaidinti, kad manęs nepažįsti. O kaip išsilaikė tavo kūnelis? - Pašaipiai šyptelėjo ir apsukęs nugara į save pakėlė suknelės rankovę aukštyn ir stipriai perbraukė per randus, kurie dar buvo ryškūs ir dėl to teko sukąsti dantis.
Tai jis mane subjaurojo.
- Paruoškit, - mestelėjo keletui čia stovinčių vyrų ir uždėjo rankas ant liemens, prieš tai apsukdamas į save, o man jau darėsi vis sunkiau išstovėti ant vienos kojos.
- Tai tu tai padarei? - Ašaros vėl plovė skruostus.
- Nesakyk, kad neprisimeni kaip tau patiko peiliuko ašmenys, juk pati išsirinkai,- jis skardžiai nusijuokė, kaip tik tuo metu į kambarį atitemptas buvo Niall, tačiau mano galva vėl buvo atsukta į tą patį rudaplaukį. Jo tvirta ranka suspaudė žandikaulį ir negalėjau pajudinti galvos.
- Nesijaudink, jis po kelių minučių atsigaus,- jo šlykštus juokas pasigirdo patalpoje. - Mažyte, gaila, kad išsigelbėjai. Žinai gražiai atrodei kai visur sruvo kraujas.- Jo kvėpavimas atsimušė į kaklą, bet rankos neapleido žandikaulio ir liemens.
Stipriai pasimuisčiau, bet per skausmą, kuris pervėrė koją suklupau, tačiau aišku buvau sugauta to niekšo.
Nežinau kas vyko su Niall, bet girdėjau kelis dunkstelėjimus ir keletą kitų neaiškių garsų.
- Paruošta, bose. - Po keletos sekundžių buvau atvesta prie kėdės.
- Lipk!- Mane į savo rankas perėmė pora kostiumuotųjų tamsiaplaukių.
Nejudėjau iš vietos, bet netrukus buvau užkelta be savų pastangų.
Toliau viskas vyko lyg pagreitintai, ant kaklo užnerta virvė tempė į viršų, o rankos buvo dar stipriau užveržtos, jis, žinoma, nepamiršo suspausti žaizdą kojoje, taip išprašydamas iš manęs riksmo.
- Viskas priklauso tik nuo tavęs, ateisiu per saulėtekį,- mirktelėjęs jis pasišalino iš patalpos kartu su savo pakalikais.
Pagrindą siekiau tik pusę pėdos ir sujudėjus bent truputį stipriau kėdė susvyravo.
- Mažute, nejudėk! - Išgirdau airio balsą ir žvilgsniu sutikau jį prie kolonos.
Jo akys lakstė kambaryje. Šalia matėsi grandinė, maniau, kad taip būna tik filmuose, o rankos suveržtos tvirta virve priekyje.
Tikriausiai jam buvo duota silpna dozė migdomųjų.
- Viskas gerai? - Mano balsas buvo silpnas ir duslus.

Ką tik perskaitytos kelios istorijos privedė mane prie šio žingsnio :P
Pavadinimų aš neminėsiu, bet jos labai profesionalios ir sulaukusios didelio pasisekimo :) Štai todėl privertė mane susimąstyti.

Gerai netempsiu gumos ir pasakysiu, nutraukiu šią istoriją. Taip, taip nutraukiu :)
Greitu metu, jei ne ištrinsiu tai bent jau tikriausiai 'unpublish'insiu'.
Iš tiesų gaila taip sakyti, kai ir priežastis nėra minčių trūkumas, tiesiog mano manymu, kai viską nuosekliai perskaičiau, rašau didelę nesąmonę, ypač pirmose dvidešimt dalių. Tiesiog ši istorija nelabai apgalvota ir primena daugiau eksperimentine, nors tokia, bent jau pradžioje nebuvo ...
Žinot, dabar jaučiuosi lyg bandyčiau iškepti blyną kuris jau seniai sudegęs :D
Galbūt kada nors prisėsiu ir ištaisysiu ją, pakeisiu kažką ir tada ji vėl atsidurs tarp mano darbų ;) O dabar, manau, du mėnesius leisiu susidėlioti mintims kitai istorijai apie kurią mąstau seniai arba kokia nors trumputė istorija atsiras, jei bus minčių ;)
Tai gi tariu didelį AČIŪ, visoms skaičiusioms, spaudusioms žvaigždutes ir komentavusioms :*