[Completed] Fear or Mistake <Niall James Horan Fanfiction LT>

Šešioliktas skyrius

-----------------

Tai buvo moteris, tačiau veido nemačiau dėl ašarų ir atstumo tarp mūsų.

- Tu kalta, kad jis mirė.

-----------------

- Tai tu pasirodei jo gyvenime, tu jį sugriovei.

- Bet... Bet...

- Tylėk, nelaimingoji! Dabar atėjo tavo eilė.- Išspjovė žodžius ir išsitraukė juodą dalyką iš rankinės, ar kažkokio krepšio.

Pasąmonėje dingtelėjo, kad tai ginklas.

- Prašau, nereikia! - Suinkščiau.

- Kristina!

Tuščiai į ją žvelgiau. Nebetikėjau, kad išsigelbėsiu.

***

- Kristina, pabusk!

- Aaaaa!- Suklykiau plačiai atmerkdama ir atsisėdau.

- Nusiramink, tai tik sapnas, tik sapnas.

Giliai kvėpavau ir apsikabinau draugę. Aš visa drebėjau.
- Ššššš, viskas baigėsi, nusiramink.- Išriedėjo išdavikė ašara.

Šyptėjau ir pakilusi nuėjau į vonią nusiplauti veido šaltu vandeniu. Rankos šiek tiek drebėjo dėl patirto šoko. Nuo tokio sapno tikrai jaučiausi labiau pavagus nei pailsėjus, todėl nusprendžiau dar pasnausti tas likusias dvi valandas.

- Kristina, kelkis,- vos užmerkus akis pasigirdo Etos balsas.

- Dar dešimt minučių.- Sumrmėjau ir užsisukau į sieną.

- Tu žadi susiruošti per dvidešimt minučių? Sėkmės!

Girdėjau kaip ji išėjo.

- Na taip, ji teisi, nespėsiu,- pagalvojau mintyse ir pirmiau pasiražiusi atsimerkiau.

Saulės šviesos kambaryje tikrai netrūko. Žinodama, kad galiu užmigti ir vėl, išsiropščiau iš lovos ir nutipenau į virtuvę.
- Labas rytelis, išsimiegojai?
- Norėtum,-pavarčiau akis.
Tas sapnas vis dar nedavė ramybės.
- Valgysi?- Prieš klausdama užjaučiamai šyptelėjo ir parodė į keptuvėje kepančią kiaušinienę.
Linktelėjau ir žiūrėjau pro langą. Mąsčiau ar tai tik mano vaizduotės kūrinys ar jis kažką reiškia. Tikiuosi tai pasimirš ir neišsipildys. Jie niekada neišsipido, bent jau man.
- Tai tu klausai manęs?- Nutraukė mano apmąstymus.
- Ką? Ai, jo, taip.
- Tai apie ką aš šnekėjau?
- Am... Kažką minėjai apie darbą. - Mykiau.
- Gerai, dėl to ką sapnavai nepyksiu, bet aš klausiau ar norėtum ryt važiuoti visam savaitgaliui pas mano tėvus į sodybą?
- O aš jum netrukdysiu?
- Aišku, kad ne,- sukikeno ji.
- Tuo met sutinku,- šyptelėjau pusę lūpų ir įnikau valgyti ką tik paruoštą maistą.
Mano porcija buvo žymiai mažesnė nei kambariokės, bet žinoma nesiskundžiau, juk ir taip pakenkiau savo skrandžiui. Man būtų neprošal pamiršti viską ir pailsėti.
Kai visa kiaušinienė buvo suvalgyta padėkojau ir nuėjau persirengti. Kaip pirmąją dieną universitete, apranga, mano supratimu, turėtų būti oficelesnė nei paprastai. Susiradau tą patį sijoną ir pėdkelnes, tik marškinukus pasikeičiau į baltus.
- Tu jau? - Tik dabar pastebėjau, kad draugė pasiruošus.
- Tuoj,- patikrinau ar rankinėje yra tušinukas bei užrašinė.- Dabar galim.
Tylėdamos užsimovėm basutes ir išėjom. Koridoriuje susitikome nemažai kitų merginų ir kelis vaikinus. Su kai kuriomis iš jų Džaneta pasisveikino, nes bendravo kol dar nebuvau atsikrausčiusi. Žinoma, keletą kartų ji norėjo su jomis susipažinti, bet aš, vis atsisakydau dėl prastos savijautos ir nuotaikos. Kaip ir vakar greitai atsidūrėme pastate ir gavome savo tvarkaraščius. Pirmaisiais metais mes visur būsim kartu, ir tai mane labai džiugino.
Dauguma dėstytojų buvo malonūs, nors kalbėjo visi tą patį, kad reikia stengtis pasiekti gerų rezultatų ir panašiai. Jie visi norėjo, kad mes turėtume nešiojamus kompiuterius, nes jiems taip lengviau persiųst informaciją ir nereikia laukti kol nusirašysim.
"Cha, o ką daryt jei tokio neturi?"-pamaniau.
Atsakymas, kaip ir paprastas: nusipirk. Na va, man tikrai reikia pinigų. Šiandien visi mūsų būsimi dėstytojai turėjo apie penkiolika minučių pasakyti ką nori ir turėdavo paleisti. Taigi neužtrukome labai ilgai.
- Aš ryte paieškojau darbo pasiūlymų, todėl nusibraižiau mažą planelį kur pirmiausiai galėtume eiti, gerai? Todėl galim net negrįžti namo.
- Žinoma.- Linktelėjau ir pasukau į kitą gatvę paskui ją.- Tai ką gero radai?
- Pirmiausiai ieškojau pačiam centre, tai ten keletas kavinių buvo ir jei neklystu kažkokia firma ieškojo fotografės.
- O, kaip fainai!
- Jei nori galim eiti pirmiausiai ten.
- Man nesvarbu.- Vėjas švelniai kedeno mums plaukus.
- Man taip pat,- ji sukikeno.
Stabtelėjusi iš rankinės išsitraukė prirašytą lapą ir peržvelgė.- Pagal viską jis dabar arčiausiai.
Ištikrųjų, už mažiau nei penkių minučių priėjome stiklines duris su užrašytu darbo laiku. Vos jas atidarius suskambėjo kabantys varpeliai. Toliau ėjome ilgu koridoriu iki dar vienų stikliniu durų, atidarėme ir jas.
- Laba diena,- pasisveikino panelė, sakyčiau kokių šešiolikos metų.
- Sveiki, atėjome pasiteirauti dėl darbo.
- Taip, ieškome fotografės ir padėjėjos. Ar susidomėjote?
Susižvalgėme su Džaneta ir palinkčiojome. Tuo metu kaip tik prisistatė kažkoks vyrukas.
- Eime į mano kabinetą,- maloniai šyptelėjo ir atidaręs duris mandagiai mus praleido ir rankos mostu leido prisėsti.
- Ačiū.
- Taigi turite patirties?
Abi papurtėme galvas, o jis kilstelėjo antakius.
- Tuo met atleiskite, bet negaliu Jūsų priimti. - Tas vyrukas atsistojo ir nuėjo iki durų.
- Palaukite, ar tinka mėgėjiška patirtis?- Sustabdė jį Eta.
- Man reik įrodymų, tai yra nuotraukų.
- Galite pažiūrėti,- ji atsistojo ir ištiesė jam savo telefoną.
- Pirmadienį ateikite trečią.- Išėjo iš kabineto ir dingo užkampo.
- Yesss,- suspigo draugė ir apsikabino.
- Nu ir pasisekė,- nusistebėjau ir išsivedžiau ją iš pastato.
- Eime užkąsti, ar valgysim bute?
- Aš tai nenoriu, bet galim eiti nusipirkti ledų ir pasivaikščioti po parką.
- Žinoma, man dar reikėtų į parduotuvę nusipirkti zefyrų.
- Gerai,- gūžtelėjau.
Vėl pasinėriau į sapno aiškinimąsi ir vėl nesiklausiau ką pasakojo mergina einanti šalia manęs.
Niekaip nesuprantu kodėl sapnavau tokį sapną. Kiek pamenu per visą savo gyvenimą tik kelis kart sapnavau košmarą. O dabar tai buvo taip netikėta. Netikiu, kad sapnai pildosi, tačiau dabar manyje kirba nerimas ir keista nuojauta. Aš nebesuprantu savo proto ir širdies. Jie prieštarauja vienas kitam, o mano pasąmonė nežino pasikliauti smegenimis ar jausmais.
- Tai tu perki ledus?
- Aha,- palinksėjau ir tik po keliolikos sekundžių paprašiau braškinių ledų porcijos.
- Ačiū,- pasiėmiau servetėlę ir apvyniojau vaflį.
Reikiamą pinigų sumą padėjau ant padėkliuko ir su Eta patraukiau parko takeliu.