[Completed] Fear or Mistake <Niall James Horan Fanfiction LT>

Trečias skyrius

-----------------------------------------------------------

Toliau niša su kosmetiniu staleliu ir šalia jo imatria kėde su atlošu, tiesiai sudėta rankinės, o delninukėms specialiai iš sienos iškistas "padėkliukas",o  kairėje veidrodis, per visą sieną.
-----------------------------------------------------------

Pažvelgiau į Niall, o jis priėjęs prie veidrodžio šono jį stumtelėjo ir pamačiau keturiomis eilėmis sukabintus rūbus, pačiame  viršuje buvo įvairūs puspalčiai, paltukai ir strukės, tada lentynėlė kuri atliko atskyrimo vaidmenį, įvairios suknelės kabėjo tvairkingai sukabintos po lentyna pagal spalvas bei ilgį, po jomis toks pat perskyrimas, tada pamačiau sukabintas palaidines, o po jomis kelnes, šortukus bei sijonus. Visi daiktai, kurie  buvo čia - nuostabūs.
    - Niall, kieno visa tai?
   - Eleanor, tačiau ji viskuo naudajasi kai važiuoja į svarbesnius renginius ir panašiai.
     - O kodėl mane čia atvedei?
     - Tu sutikai eiti su manimi, bet neturi ką apsirengti, todėl gali naudotis ir imti viską kas čia yra,- Niall mirktelėjo man.- Paskubėk, lauksiu kambaryje,- tarė, apsikabino ir išėjo.
Aš likau be žado, čia taip nerelu, kad norisi pradėt spiegti. Bet pala, o kaip El? Ką jeigu ji supyks? Pasigirdo renkenos palenkimas ir Niall įkišo galvą į kambarį. Aš stypsojau viduryje kambario išsišiepus lyg ausų, o jis nieko man nesakė?
    - Niall, gali atsmerkti. Viskas gerai,- tik peržvelgus atidžiau supratau, kad jis stipriai  užsimerkęs.
Jis atrodė išties juokingai, todėl nususilaikiusi nusijuokiau. Niall atsimerkė ir nusišypsojęs priėjo arčiau.
     - Pagaliau tu nusijuokei, - šypsojosi, o aš supratau, kad jis taip bandė mane prajuokinti.
     - O El, nepyks jei pasinaudosiu jos daiktais?
      - Ne, juk jūs tapote išties geromis draugėmis. Jei ji ką sakys, pasakyk, kad aš leidau, bet to nebus. Užtikrinu,- tarė ir jo akys išnyko už durų.
Na ką, turiu progą prieš Niall atrodyti gražiai, ja ir pasinaudosiu, tačiau reik prisiminti, kad turiu išlikti ta pati paprasta  miela mergina, ir tai, kad čia ne pasimatymas.
       - Pirmas žingsnis,- sušnibždėjau sau ir apsižvalgius pamačiau specialias kopetėles, jas pasiėmus nuėjau ir pasilipėjau iki suknelių. - Štai ši,- bedžiau pirštu į geltoną suknelę su siauromis petnešėlėmis, kurios viršutinė dalis buvo aptempta, o ją visą puošė smulkios gėlytės. Nusikabinau ir nuėjus išsirinkau platformines basutes su šviesiai rudais dirželiais. - Antras žingsnis. Makiažas. Jo perkrauti  nemėgau todėl nusprendžiau pasinaudoti tik tušu ir pudra. Atdariusi makiažo lagaminą teko ilgai paieškoti, kol radau sau tinkamą, nes per kitus daiktus jo paprasčiausiai nesimatė. Atsukus perbraukiau kelis kartus per blakstienas ir viskas. Pudros priešingai nei tušo reikėjo itin geros kokybės ir radau tokios kokios norėjau, speclios, skirtos maskuoti žaizdas, mėlynes ir kitką. Pasidėjau ant staliuko dvi dėžutes, ir vieną iš jų atidariau. Jos buvo likęs gal ketvirtadalis, todėl pačiupusi naują pudrai skirtą pagalvėlę patryniau į pudrą ir pradėjau "užglaistinėti" mėlynes ant kojų, bet ilgai neužtrukau ir ėmiausi mėlynės ant veido. Viską pabaigusi sutvarkiau , apsirengiau, išsišukavau šviesius, ilgus plaukus ir palikau juos laisvai plaikstytis jų nesuvaržydama su gumyte, galiausiai pažvelgiau į veidrodį. Kaip aš pamiršau?! Vėl nuskubėjau prie kosmetinio staliuko ir mano laimei ant jo radau vazeliną. Pagriebiau jį ir perbraukiau per lūpas kelis kart. Jos įgavo žvilgesį. Ir tada paėmiau rudą, trumpą, odinį švarkelį su trijų ketvirčių rankovėmis. Kiek atsipūčiau vėl pažvelgdama į save veidrodyje ir pamatydama jog atrodau išties neblogai. Nužingsniavau iki durų, išpūčiau orą iš savo plaučių ir nulenkusi renkeną išėjau iš kambario. Akimis nuskanavau kambarį ir Niall radau sėdintį ant lovos ir spoksantį į duris, na tiksliau dabar jau į mane. Užgesinau šviesą ir uždariau duris nesukeldama triukšmo. Žengiau kelis žingsnius į priekį, nusišypsojau. Niall priėjo prie manęs, paėmė mano ranką ir kilstelėjo ją, duodamas užuominą man apsisukti. Nieko nelaukusi taip ir padariau.
     - Manau ši suknelė rado naują šeimininkę, -  kartu nusijuokėime iš jo pokšto. - Eime?
   -  Žinoma. Ar kiti jau miega?
   - Kai ėjau pas tave, visi jau buvo savo kambariuose. Atsargiai, tuoj bus laiptai.- Perspėjo mane.
Buvo tamsu, o aš nieko nemačiau ir šio namo nepažinojau , todėl ėjau įsikibau į Niall. Lėtai nulipau laiptais ir priėjus duris, Niall jas atrakino. Vos žingsnį žengus į lauką į mus plūstelėjo švelnus vėjelis, kuris truputi suvėlė mano plaukus. Jis užrakino namų duris ir įsikišęs rankas į kišenes pradėjo žingsniuoti link šaligatvio, o aš jam įkandin.
    - Ką mėgsti veikti?
    - Na, laisvalaikiui skaitau knygas, buvau su draugėmis, fotografuoju ir noriu studijuoti. Kaip ir visi žmonės, nieko ypatingo,- šyptelėjau ir pažvelgiau į jo akis.
Jis sustojo ir akimis pradėjo kažko ieškoti.
    - Kas nutiko?
    - Noriu tau parodyti vieną vietą, eime?
    - Žinoma, ar ji "slapta"? - parodžiau kabutes sakydama žodį slapta ir plačiai išsišiepiau.
    - Manau, ją radau kai vienas išėjau iš namų ir ilgai klaidžiojau. Buvau pasiklydęs.
Mes ėjome ilgu keliuku, o iš abiejų šonų augo žolytė ir buvau beveik tikra, kad mes už miesto. Kodėl negalėjau užsidėti covers'ų, mano kojos jau vos pasivilko, bet stengiausi to neparodyti.
    - Jau nebetoli,- lyg perskaitęs mano mintis tarė Niall.
Netrukus priėjome mišką, eiti per jį nebuvo labai malonu todėl įsikibau į Niall ranką, maždaug ties alkūne. Ir gerai, kad taip padariau, nes mano kairė koja užsikabino už šakos. Tačiau Niall laiku spėju pasisukti ir sugauti mane. Aš giliai kvėpavau kol Niall mane laikė ir dėl išgąsčio, ir tikriausiai dėl to, kad pradėjau jam kažką jausti. Jo veidas buvo maždaug dešimt centimetrų nuo manojo, bet aš vis tiek galėjau įžvelgti lūpas. Pala, ką aš čia dabar pliurpiu? Juk šio žmogaus nepažystu, nė paros. Mano priešiškas mintis nutraukė gana staigus judesys,  kuris privertė mane atsistoti.
   - Viskas gerai? - jaučiau Niall žvilgsnį įsmeigtą į mane.
    - T-t-t-aip,- sumikčiojau aš, nes jaučiausi sutrikusi.
Žengiau žingsnį į priekį, kad jis suprastu jog galime eiti toliau. Dabar tikrai mielai prisėsčiau, bet čia  nėra kur, o be to tikrai nenoriu jog jis pagalvotu, kad man kažkas nutiko, kai  taip nėra, nors gal ir yra ...
    - Štai, atėjome.
Pažvelgiau į aplinką, nors buvo tamsa, bet mačiau jog tai iškirsta dykynė, kurios viduryje stovi kažkoks medis, plotas buvo nemažas, o jį visą dengė "minkšta miško paklodė" - samanos, o kulminacijai - šią vietą gražiai apšvietė mėnulis. Šiek tiek prisilaikydama už Niall nusimoviau batus ir juos pasiėmusi į kairę ranką pradėjau samanomis bėgti link medžio. Bebėgdama kelis kart apsisisukau. Buvo taip gera, jaučiaus tokia laisva, kaip niekad. Pribėgus prie medžio pamačiau jog tai klevas, ant žievės pirštu pradėjau "piešti" širdelę, bet net pati gerai  nemačiau ar tai darau tiksliai.
_Prisiminimai_
   - Meile, eime išsimaudyti,- ištiesus ranką padėjo atsistoti ir patraukėme prie jūros.
    - Koks šaltas vanduo,- nusipurčiau vos įkišusi kojas į vandenį.
    - Nagi eikš,- pakvietė jos mane aptaškydamas vandeniu.
    - Baik, - sucypiau aš. - Gi sakau, kad šalta.
    - Nenorėk, kad ateičiau, - nusišypsojo kvaila šypsena.
     - Gerai, gerai, ateinu,- sumurmėjau "nepatenkinta".
Vos priėjus jis apsikabino, paėjome giliau ir jis mane pasukęs į save suglaudė mūsų nosis, o rankos apsikabino mano liemenį. Maniau, kad jis nori mane pabučiuoti, bet jis staigiai timptelėjo žemyn ir mano kūnas iki kaklo atsidūrė kartu su jo po vandeniu.
     -Ei!- surikau aš ir norėjau atsistoti, bet jo rankos man neleido.
     - Du bučkiai ir paleisiu, maže.
     - Man šalta, paleisk dabar,- parempiau lūpą lyg mažas vaikas.
      - Nea, - nusišypsojo.- Kuo ilgiau spyriosies tuo ilgiau nepaleisiu.
     - Na ir ką man su tavim daryt?
      - Pabučiuok,- nusijuokė, o aš išraiškingai pavarčiau akis.
Nieko neatsakiusi stipriai apkabinau ir prispaudžiau savo lūpas prie jo. Atsitraukus pakštelėjau į jo mielą žanduką ir jis leido man atsistoti, bet nepaleido manęs.
   - Nagi, eime, man šalta,- pažvelgiau į jį.
     - O degintis tai be per karšta, a?
     - Gal ir per karšta, už tai neperšalta, - ignybiau į ranką ir mes nusijuokėme.

Pajaučiau šlapią ruoželį sau ant veido. Kokie mes buvom laimingi iki kol jis nepradėjo manęs mušti, vėl mano išdavikė nuriedėjo skruostu... Mano ranka suglebo ant kamieno, bet netikėtai pajutau rankas ant liemens ir mano kūnas įsitempė. Pasukau galvą ir pamačiau akis, kurios man išdavė kas liečiasi prie manęs ir leido atsipūsti.
    - Ar ši vieta tau primena jį?
  Papurčiau galva ir visu kūnu pasisukau į jį, o jis gavęs progą nušluostė ašaras nuo viedo.
    - Šššš, neverk.
Džiaugiuosi, kad tušas atsparus vandeniui, nes kitaip atrodyčiau iš ties ne kaip. Stovėjome tyloje, tačiau ji buvo jauki. Užmerkiau akis jog įsitikinčiau, kad daugiau nebeverksiu, o nugarą atrėmiau į medį,  kai pajutau šilumą ant lūpų. Tai buvo geras jausmas kurį jaučiu pirmą kart gyvenime. Supratau jog tai Niall lūpos todėl nelaukiau, kol jis pagalvos, kad atstumiu jį, paleidau iš rankų batus ir užmečiau rankas jam ant kaklo. Man atsitraukus jis surėmė mūsų kaktas ir abu šypsojomės. Jaučiausi pakylėta, nes pirmą kart bučiavau tą žmogų kuriam kažką jaučiau.
   - Ar norėtum būti mano mergina?- jis paklausė jo akys spindėjo, nes mūsų veidus apšvietė  mėnulis.
   - Tu tikras tuo ką pasakiai?
   - Taip.
Mūsų lūpos vėl susijungė, tik šįkart iniaciatyvą parodžiau aš.
   - Myliu tave.
   - Aš irgi tave myliu.
Mes apsikabinome ir jautėmės laimingi, na bent jau aš, kad paskiau tai kas buvo ant širdies. Niekada netikėjau jog egzistuoja meilė iš pirmo žvilgsnio, tačiau dabar man pačiai taip nutiko. Būnant su juo mano širdis  plaka  stipriau, pilve skraido drugeliai ir jaučiuosi nereliai. Manau tai ir vadinama meile. Stovėjome mėnesienoje, mano rankos buvo ant jo kaklo, o jo ant mano liemens, kaktos suglaustos ir mano  akys įsmeigtos į jo, kaip ir Niall.
   - Nemanai, kad mes paskubėjom?
Niall sutriko dėl mano klausimo ir šiek tiek atsitraukė.
   - Ar tai ką tu pasakiai buvo melas?

Dėkui kas skaito, jei galit palikit komentarą ir vote'ą ;)