------------------------------------------------------
Ėjau toliau, bet vėl tas pats šakų traškėjimas ir tas garsas artėjo prie manęs, o gal...?
------------------------------------------------------
Apsisukau, bet vėl nieko nepamačiau, jei ten Markas man "šakės". Greit sugraibiau (mano rankos drebėjo) telefoną ir įsijungiau "flashlight"* programėlę. Pašviečiau į tą vietą ir išvydau katę.
- Uch... - man lyg akmuo nuo širdies nukrito.
Užrakinau telefoną ir grįžau į viešbučio kambarį.
- Pagaliau!- Prie manęs pripuolė Jane ir Rebeka.
- Gerai, jau galit paleisti.
- Daugiau taip nedink, žinok labai išsigandom.
- Aš sveika, ir esu čia, taigi galit nesijaudint. Kaip sekės koncerte?- Kadangi mes su Niall kaip ir oficiali pora, ši tema daugiau nebeskaudino.
- Puikiai! Louis man pamojavo!- sucypė Jane.
- O man Niall ir Liam.
- Oh, jus dar ir apsikabins, ir su jumis kalbės,- pasakiau sau mintyse, nes juk turėsiu supažindint su savo vaikinu ir jo draugais.
- Gerai, einam miegoti, nes nusivariau nuo kojų.
Apsipraususi ir persirengusi naktinukais, maigydama žinutė Niall griuvau į lovą.
A- "Saldžių sapnų xx Kristina"
Įsitaisiusi, telefono garsą ir žadintuvą išjungiau, ir telefoną pakišau po pagalvę. Netrukus jis suvibravo, dėl pranešimo. Pamaniau, kad tai žaidimas, todėl nekreipiau dėmesio, bet prisiminiau jog tai tikriausiai Niall jį įjungiau ir radau žinutę nuo Ni.
N - "Labankt, maže ❤ ryt kuo ankščiau ateik iki mano kambario, tik išsimiegok ;) lauksiu x"
Aw, kaip miela ir smagu sulaukt tokių rūpestingų žinučių, tik įdomu kodėl jis nori, kad ateičiau anksti ryte? Ai, bet kada atsikelsiu, tada ir nueisiu, juk neparašė valandos.
Girdėjau kikenimą, bet nesistengiau pramerkti akių iki tol kol pajutau šaltą srovę ant veido.
- Aaaa!-pradėjau rėkti.
- Keliamės gražuole!
- Jūs nesveikos,- pažiūrėjau į jas "killer" žvilgsniu.
- Juk jau dvylika, nepyk ant mūsų,- patempė lūpas tos dvi ir trypčiojo kaip darželinukės.
- Dvylikta dienos?!- nuo veido vanduo bėgo ant kūno.
- Ne nakties,- dabar jau juokėsi.
Išsiridenau iš lovos ir nušokavusi į vonią išsiploviau galvą ir nusiprausiau po dušu bei išsivaliau dantis, kad nedvoktų iš burnos. Susivyniojusi į rankšluostį nuskubėjau į kambarį ir susiradau drabužius kuriuos renksiuos. Tai buvo balta su mėlynu lengvai krentanti palaidinukė ant petnešėlių ir šviesiai mėlyni džinsai. Grįžusi persirengiau ir išsidžiovinau plaukus, jie tapo purus ir švelnūs. Juos susirišau į arklio uodegą ir kelis kart perbraukiau su tušu per blakstienas, kad jos taptų ryškesnės. Išlėkiau iš vonios ir atsisveikinau su Jane ir Rebeka. Kojas įkišau į baltus batelius ir pasiėmusi baltą rankinę išlėkiau. Nusileidau liftu ir raktą palikau registratūroje. Kaip ir privaloma.
Greitu žingsniu eidama aplenkiau kelias senutes ir sustojau prie šviesoforo. Raudona... Geltona... ir pagaliau žalia. Perėjau per perėją ir priėjau viešbutį. Apsauginis mane atpažino ir pasisveikinęs bei nusišypsojęs padėjo patekti į vidų.
Išgirdau pranešimo garsą iš telefono.
N- " Mano kabarys 615 xx"
Tik dabar supratau, kad nežinojau, kuriame kambaryje apsistojęs. Prie liftų buvo nemaža keliautojų grupelė, todėl nusprendžiau užlipti laiptais.
- Ketvirtas,-sušnopavau užlipus dar tik į ketvirtą aukštą.
Čia laiptai buvo itin statūs ir aukšti. Priėjusi prie vieno iš liftų paspaudžiau mygtuką, tikėdamasi, kad jis greitai, pakils arba nusileis iki manęs. Deja, bet jo nesulaukusi savo kopimą pratęsiau. Po dar kelių minučių atsidūriau šeštame aukšte. Pasukau koridoriumi ieškodama 615 numerio. Tai buvo aštuntos, rudos, medinės su kambario numeriu durys kairėje. Trumpai pabeldusi suspaudžiau rankinės rankeną abiejose rankose. Durys greitai prasivėrė ir už jų pasirodė šviesiaplaukis vaikinukas.
- Niall!- Apsikabinau.
Jis pakštelėjo man į kaktą ir įsitempė į kambarį.
- Atleisk, kad neatėjau ankščiau, pramiegojau.- Teisinausi.
- Nieko tokio, viskas gerai. Šiandien norėsiu tave supažindinti su savo vadybininku, juk tu nieko prieš tiesa?
- Kodėl nepasakiai vakar? Aš net neapsirengiau tinkamai. Mano rūbai per prasti? O ką jei aš jiems nepatiksiu? Ar tavo dėl to išmes iš iš grupės? Ar mums reikės išsiskirti?- Panikuodama užbėriau klausimais ir pradėjau lakstyti po kambarį.
- Nusiramink,- sustabdydamas suėmė mane už pečių. - Viskas su tavim gerai, tu atrodai nuostabiai ir ne, mums nereiks išsiskirt. Tu nuostabi! Tu jam patiksi.
Švelniai nusišypsojau ir suvėliau jam plaukus.
- Gerai, eime.- Stipriai sunėrė pirštus ir nusivedė į priešais esantį kambarį.
- Sveikas,- vos mums įėjus pasisveikino su vidutinio amžiaus vyruku. - Norėjau pristatyti savo merginą - Kristiną. Juk prašei.
- Malonu,- ištiesiau jam ranką ir jis nusišypsojęs paspaudė.
- Paul, man taip pat. - Mirktelėjo.- Niall jums repeticija už dvidešimties minučių, pranešk kitiems. Beja, gal galėtume papietauti? Norėčiau susipažinti.
Pažvelgiau į Niall, jis liktelėjo.
- Gerai,-sutikau.
- Kristina, gali nueiti iki Perry ir Zayn ar Eleanor ir Louis kambario ir pasakyk, kad mums repeticija, noriu pasikalbėti,-mostelėjo galva į savo vadybininką.
- Gerai,- gūžtelėjau.
Išėjau ir pakilusi iki Eleanor kambario vėl pasibeldžiau. Kaip nervina tas beldimasis į kiekvienas duris, bet juk negaliu įsiveržti į svetimus kambarius.
- O, sveika Kristina! - Duris atidarė Louis.
- Labukas, aš tik norėjau pasakyti, kad jums repeticija už mažiau nei dvidešimt minučių.
- Ačiū, kad pasakei, užeik.- Pravėrė plačiau duris.
- Na aš dar turiu pasakyti kitiems, gal galėtum pasakyti jų kambarių numerius?
- Harry aštuoni šimtai trisdešimt pirmas, tiesiai už tavo nugaros,- šyptelėjo. - Zayn ir Perrie aštuoni šimtai trisdešimt ketvirtas,-parodė duris dešinėje,- o Sophia ir Liam šalia Niall- šeši šimtai septynioliktas.
- Ačiū, tikiuosi nepamiršiu,- kaip kvailė šnekėjau ir apsisukus nuėjau prie Harry kambario.
Išgirdau durų trinktelėjimą už nugaros ir pasibeldžiau į duris, kurias rodė Louis.
- Labas,- Harry buvo su maikute ir juodomis, treninginėmis kelnėmis.
- Sveikas, aš tik norėjau pasakyti, kad jums repeticija už mažiau nei dvidešimt minučių.
- Pasakyk, kad juokauji.- Rimtai tarė.
- Deja ne. Iki!
Nulėkiau iki Perrie ir Zayn kambario.
- Sveikutė,- Perrie vos man pabeldus apsikabino mane.
- Labukas, aš tik norėjau pasakyti, kad vaikinams repeticija už maždaug penkiolikos minučių.
- Zayn, tau repeticija!- Pasukus galvą pašaukė, o jis kažką atsakė. - Ateik, galėsim pašėlt kol jų nebus.
- Aš turiu pranešt Liam dėl repeticijos.
- Taigi žinutę nusiųsim ir viskas.
- Oh, gerai.
Zayn gulėjo ant lovos viename iš kambarių ir žiūrėjo televizorių.
- Labas!
-Kris!- Priėjęs apsikabino.
- Gerai, užteks tų apsikabinimų, ateik.
- O aš?- Patempė lūpytę.
- Tau repeticija,-iškišo liežuvį ir įtempusi mane į kabarį užvėrė duris. - Palikau telefoną, tuoj atesiu.
Ji išėjo ir paliko pravertas duris ir norėjo staigiai paiimti telefoną, bet už ją pirmesnis buvo Zayn.
- Ei, atiduok! Čia mano nuosavybė!- Šokinėjo aplink jį kaip maža mergaitė ir bandė pasiekti, o jis laikė iškėlęs telefoną virš savo galvos
- Pasiimk! Ar aš trugdau?- vaidino nekaltutį vaikelį.
- Nu Zaynnn,- apkabino kaklą.
Visas spektaklis atrodė išties juokingai, ir juokiausi, bet vis dėl to nuėjau atsisėsti, nes pamačiau supamąjį krėslą. Juos taip mėgstu, nes kai buvau maža aš sėdėdavau mamai ant kelių ir žiūrėdavau į židinyje plevenančią ugnį. Kaip būdavo šilta ir saugu...
Negaliu gyvent prisiminimais, tik ne dabar.
- Cha, - Perrie įbėgo į kambarį mosikuodama telefonu.- Atgavau.
Ji krestelėjo ant lovos ir šiek tiek uždususi pradėjo rašyt žinutę.
- Pakviečiau dar ir Eleanor su Sophia, gerai?
- Žinoma, juk kuo daugiau tuo smagiau, ar ne?
- Aišku! Beja kur pirkai džinsus?
- Šiuos?- Parodžiau į savo koją. - Londone.
- Rimtai? Kodėl jų nemačiau? Keista.
- Mes čia!
Apkabinus Sophia ir El klestelėjau atgal į savo vietą.
- Kas ką suplanavę šiandienai?
- Aš noriu apsipirkt, kas su manim?- El buvo pakilios nuotaikos.
Visos pakėlė ranką, išskyrus mane.
- Kodėl nenori?- Atsisuko į mane Sophia.
- Jūs neįsižeiskit, bet kol kas nenoriu žurnalistų dėmesio ir-
- Oh, supratau.
- Tuo tarpu aš paskaitysiu.- Pasiėmiau knygą iš rankinės ir įsitaisiau.
- Mes bėgam, jei ką skambink,-padiktavo savo numerį Sophia ir pamojavusios jos išėjo.
Šypsena dingo iš mano veido, jaudinausi dėl pietų.
Kas jei ką netaip pasakysiu? O gal jam nepatiksiu?
- Kristina!- Subariau save tyliai.
Mano telefonas suskambėjo ir aš atsiverčiau gautą naują žinutę.
N- " 14:00 susitinkam viešbučio restorane, pietausim su Paul ;) pinigai mano lagamino vidinėje "kišenei"(raktas registratūroj), nusipirk kažką gražaus, myliu xx"
Na, jei jau taip tai gal ir nueisiu į parduotuves, prasiblaškysiu.
A- "Ačiukas, sėkmės repeticijoj xx"
Išeidama užtrenkiau duris ir nusileidusi į pirmą aukštą be vargo gavau kambario raktą. Šį kartą užkilau liftu ir atsirakinau duris. Kaip ir rašė žinutėje pinigus radau lagamine, pasiėmus nežymią sumą užrakinau duris ir išėjau iš viešbučio. Netoliese pamačiau didelį pastatą, todėl pagalvojau jog ten galėtų būti prekybos centras.
-po ~45 min.-
Nusipirkau naujus šortukus, kurie man pasirodė gražūs ir nebrangūs, nes nenorėjau išleisti daug pinigų. Vis dėl to jie nemano.
Dabar einu, kaip tarėmės pietauti su Niall ir Paul. Maišelį su šortukais įsimečiau į rankinę ir užlipau laiptais bei nuėjau į viešbučio restoraną.
- Sveiki, ar jūs panelė Kristina? - Vos įžengus mane pasitiko maloni, mano amžiaus mergina su darbuotojo apranga.
- Taip,-linktelėjau.
- Sekite paskui mane,-nusišypsojo.
Ji žingsniavo restorano pakraščiu, bet vistiek daugumos čia esančių žvilgniai smigo į mane. Mes atėjome iki vietos, kuri atskirta nuo visų, prie restorano galinės sienos ir ji leido man įeiti.
- Sveika,- Paul atsistojo nuo kėdės ir paspaudė man ranką.
- Sveiki, - atsakiau šypsniu ir pasilenkusi pabučiavau Niall skruostą, o jis apsikabino mane viena ranka, bet netrukus paleido leisdamas atsisėsti.
Ant stalo garavo kepsniai bei kavos puodeliai.
- Taigi, Kristina, kuo užsiimi gyvenime?- Besipjaudamas kepsnio gabaliuką paklausė jis.
- Na, pavasarį išsilaikiau egzaminus, todėl planuoju rudenį bandyti įstoti į universitetą.
- Vadinasi tau dabar aštoniolika?
- Greit devyniolika,-pataisiau.
- Gerai, o ką studijuosi?- Į burną įsidėjau dar vieną gabalelį mėsos.
- Na nesu tikra, bet manau kažką su organizavimu, pavyzdžiui vestuvių.
- Iš kokios šalies esi? Nesupyk, bet kalbi su akcentu.
Pasimečiau, bet atsakiau tiesą:
- Aš iš Lietuvos.
- Kur?
Mačiau Niall pasimetimą, o Paul susiraukė.
- Lietuvos, taip ir maniau, kad nežinosit.- Mandagiai atsakiau.- Ji Europos viduruje, prie Baltijos jūros, netoli Rusijos, Lenkijos.
- Maždaug įsivaizduoju,- jis išsiėmė telefoną ir mačiau, kaip įsijungė žemėlapių programėlę. - Ji štai čia?
Pakėlė telefoną, kad galėčiau matyti.
- Taip.
- Na puikumėlis, aš jau turiu lėkti.
Jis nusikabino švarką nuo kėdės ir atsisveikinęs išėjo.
- Pffffu,- atsipučiau, nes buvau itin įsitempus.
- Kažkas nutiko?
- Nieko, labai prastai pasirodžiau?
- Ne, tu nuostabi,- trumpai pabučiavo. - Eime, parodysi ką nusipirkai.
Jis padavė ranką, į ją įsikibusi atsistojau ir niekeno nepastebėti nusigavome iki jo kambario. Nes nėjome pro restoraną.
- Rodyk,-paragino mane.
- Nori, kad apsirengčiau?- pakėliau antakius.
- Kodėl ne?
- Okey,- iš rankinės išsitraukiau maišelį kuriame buvo pirkinys ir persirengus vonios kambaryje grįžau.
Kelis kart apsisukau aplink.
- Mano gražuolė,- šyptelėjo, pasisodino ant savo kelių ir priglaudė lūpas prie mano kaktos, o rankomis apsivijo liemenį.
- Aš jau galiu persirenkt?- Džiugiai nusiteikus paklausiau.
- Bet-
- Jokių bet,-išsivadavusi, greit persirengiau į savo džinsus ir sugrįžus užšokau ant lovos.
- Hey, vos manęs nesulaužei,- vaidino pasipiktinusį kai užsiritau ant jo.
- Negi aš tokia sunki?-Sudrėkinau lūpas.
- Kas taip sakė?
- Niall.
- Kas tas Niall? Nepažįstu tokio, kad ir kas jis būtų, neturėjo taip pasakyti.
- Sakai?- Pašaipiai tariau ir pakėliau antakius.
- Aha sakau,- priartėjo prie mano lūpų.
- A-a-atleisk...
Atsiprašau, kad neįkėliau dalies tiek ilgai, bet kai buvau beveik pabaigus netyčia ištryniau, todėl teko visą perrašinėti iš naujo :/ Labai atsiprašau ir tikiuosi kaip visada sulaukti nuomonių ;)
Vitaminuka
YOU ARE READING
[Completed] Fear or Mistake <Niall James Horan Fanfiction LT>
FanfictionNors istorija baigta vis tiek laukiu skaitytojų ir komentarų ;) Cover: @vanilladiamond ^^
![[Completed] Fear or Mistake <Niall James Horan Fanfiction LT>](https://img.wattpad.com/cover/36683664-64-k522526.jpg)