[Completed] Fear or Mistake <Niall James Horan Fanfiction LT>

Dvidešimt trečias skyrius

----------------------------------------

- O dabar sakykit "cheese"!

- "Cheese!" - Sušukom kartu su Niall šypsodamiesi ir žiūrėdami į kamerą.
----------------------------------------
- Graži? - Paklausiau eidama prie draugės norėdama pažiūrėti nuotrauką.
- Tai aišku, kad graži. Gražūs žmonės - graži foto. - Nusišypsojo ir atsuko telefoną į mane. - Galiu ją įkelt į Snapchapt?
- Aš galiu į savo Instagram ? - Niall tai pat priėjo pažiūrėti.
- Kelkit,- gūžtelėjau pečiais.
- Beja, mano mama labai nori su tavim susipažinti, - mirktelėjo ir vėl įniko į telefoną.
Tikriausiai įkėlinėjo į savo paskyras.
- Kris, turi Twitter? - Niall įsidėjo telefoną į savo džinsų kišenę.
Papurčiau galvą.
- Rimtai? - Palinkčiojau galva. - Tada einam tau sukurti.

- Am... Gerai...

- Džaneta, mes galim tavo kompiuteriu pasinaudoti?

- Aišku.

Paskui Niall nusekiau į kambarį, kompiuterį pasidėjom ant lovos ir atsigulėm. Įsijungėm jį ir sulaukėm kol jis užsikraus, tada Niall įjungė internetą ir atidarė Twitter. Viską paaiškino ir po maždaug penkių minučių turėjau savo Twitter.

- Dabar gali sekti mane, Džaneta ir kitus, - šyptelėjo man ir padariau kaip jis ir sakė "pa'follow'inau " keletą man svarbių žmonių ir paršiau savo pirmąjį "Tweet'ą".

"@Louis_Tomlinson Happy Birthday! I wish you well and I hope all your birthday wishes come true! Kris xxx"*

- Man patinka, - šyptelėjęs su ranka pasirėmė su ranka galvą ir toliau stebėjo ką darysiu.

- Dabar man reikia asmenukės?

- Galėsim pasidaryti ryt, o šiandien gal jau galim eit miegoti?

- Bet dar anksti. - Suzyziau ir užverčiau kompiuterio ekraną.
Ištikrųjų, buvo dar tik aštuonios.
- Tada galim pavalgyti arba eiti pavyzdžiui pasivaikščioti.

- Aš noriu valgyti, nes šiandien tikriausiai nieko nevalgiau. Galim užsisakyti picą, ką manai?

- Man tinka. Džaneta!

- Taip?

- Norėsi picos?

- Užsisakysim į namus?

- Jap.

- Gerai, - pradingo už durų.

- Užsakysi, gerai?

- Gerai, koks adresas?

Išsiverčiau iš lovos, pasakiau namų adresą jam ir paspaudžiau šviesos įjungimo mygtuką, kad kambaryje taptų šviesiau.

Kompiuterį padėjau ant stalo, ten kur jam ir vieta.

- Sakė bus už pusvalandžio. - Atsigulė ant nugaros.
- Tai eisim pasivaikščioti?
- Gerai, bet turiu perspėti, kad galim susitikti fanių kurios prašys nusifotografuoti, pasirašyti ar kažko paklaus ir galim sutikti daug žurnalistų tai-
Užsokau galima sakyti ant jo ir jis juokdamasis susiraukė.
- Viskas gerai, - sunėriau mūsų pirštus vis dar gulėdama ant jo krūtinės.
- Jei nori galim,tai atidėti, nes žinai, bus daug kalbų, žiniasklaidos dėmesio, fanių pasipiktinimų, nors žinoma manau daguma bus tų, kuriems patiksi, tu per daug nuostabi, kad jiems nepatiktum.
- Juk anksčiau ar vėliau vis tiek reiks pasirodyti, tai nematau prasmės laukti.
- Taip, tu teisi,- švelniai, bet trumpai pabučiavo.
- O dėl to, kad kažkam nepatiksiu tikriausiai rašys "Twitter'į" ir kitur?
- Taip, bet aš tau padėsiu.
- Ačiū,- tyliai sušnabždėjau ir galvą padėjus ant jo krūtinės užsimerkiau.
- Mažute, kelkis. Aš valgyti noriu. - Jaučiau kaip kažkas mane judina.
- Kas?- Susiraukiau pakėlusi galvą.
- Einam valgyti, pica tuoj atšals.
- Tuoj, - galvą vėl atgal padėjau ir tik dabar pastebėjau, kad guliu ant Niall, o jo viena ranka ilsėjosi ant mano nugaros. - Oi, atsiprašau , Ni, tau tikriausiai sunku buvo? Reikėjo numest į šoną mane.
- Man nebuvo sunku. - Pavarčiau akis ir išlipus iš lovos palaukiau jo ir nubėgom į svetainę, kur Džaneta dėliojo lėkštes.
- Mmm... Niam, niam. - Sučepsėjau, kai valgiau antrąjį picos gabalą, tuo tarpu Niall ketvitą ar penktą.
Užsigėriau kola iš savo stiklinės ir pasiėmiau kitą, mažesnį gabaliuką ir užsipylus padažu toliau valgiau, tiksliau valgėm. Niekas nekalbėjo, visi buvo užsiėmę maistu.
- Ačiū, buvo skanu, - abi padėkojom Niall už užsakytą picą.
- Nėr už ką, - šyptelėjo.
- Vis dar eisim?
- Jei tik nori.
- Žinoma, kad noriu, - sukikenau. - Eisi su mumis pasivaikščioti? - Atsisukau į Džanetą.
- Ne, noriu šįvakar ankščiau nueiti miegoti.
- Supratau, tada aš tik persirengiu ir galim eiti.
- Kas negerai taip?
- Manau visi komentuos mano aprangą, todėl turėčiau apsirengti šiek tiek prabangesniais rūbais, ar ne?
- Tikriausiai,- jis atrodė susinepatoginęs.
- Paskolinsi? - Paklausiau lietuviškai, kad Niall nesuprastų.
Nenoriu, kad jis žinotų jog "markinius" drabužius pasiskolinsiu iš Džanetos. Vis dėl to ji turtingesnė ir beveik vien tik tokius ir nešioja.
- Žinoma, eik išsirink. - Atsakė mergina.
Gavus leidimą nupėdinau į kambarį, išsitraukiau savo raudonpadžius, juodo zomšo aukštakulnius, kurie tikrai buvo brangūs, net Eta tai patvirtino, iš Džanetos pasiskolinau juodą palaidinę ant kurios sidabrinėmis raidėmis užrašytas vienos firmos pavadinimas ir užsimečiau vieną iš jos megztinių, kuris turėjo dideles medines sagas ir siekė kelius, užsimoviau batus, aplink kaklą apsivyniojau derantį šaliką ir pasiėmusi draugės rankinę susidėjau kelis reikiamus daiktus ir išėjau iš kambario.
- Eime?
Jis nieko neatsakė tik pamojavo draugei ir išėjo iš buto, lygiai tą patį padariau ir aš.
- Kur eisime? - Smalsavau ir pasitvarkiau plaukus lifto veidrodyje.
- Kur norėsi, saulyte?
- Pavyzdžiui prie "Big Ben" arba tiesiog pasivažinėti "raudonu autobusiuku" ! - Sukikenau.
Taip, gyvenau Londone, bet visiškai kitam jo "gale" ir niekad nebuvau prie lakytiniausių jo objektų.
- Mes apžiūrėsim viską, pažadu. - Tyliai sumurmėjo man į ausį ir kaire ranka apkabino per liemenį kai įšlipome išlifto.
- Netoliese yra stotele, galėsime joje įlipti ir nuvažiuoti iki centro.- Šyptelėjo.
- Tu vadovauji, - iškėliau rankas lyg pasiduodama ir mes skambiai nusijuokėme atkreipdami pro šalį einančio vyro dėmesį.
Buvo prieblanda, todėl nemačiau jo veido.
- Gerai, vadinasi dabar lipam į šitą autobusą. - Kalbėjo valdingu tonu, kas tiek man, tiek jam sukėlė tik juoką ir parodė pirštu į atvažiuojantį raudoną autobusą.
Sumokėjo už mus abu ir pakilome į antrąjį autobuso aukštą, kuriame mus užpuolė grupė fanių, todėl jam tik mirktelėjau ir
prasibrovusi pro jas atsisėdau atokesnėje kėdėje.
Važiuojant autobusu vaizdai skriejo pro šalį ir vėjas "pasigavo" mano plaukus.
- Oh-h. Ar tu supykai? - Sudribo kėdėje šalia manęs.
- Žinoma, kad ne. Kas čia per klausimas? - Atsisukau į jį.
- Puiku. Jau greitai atvažiuosime.
- Taip greitai?
- Na kiek daugiau nei penkiolika minučių.
- Per daug užsižiūrėjau,- nusijuokiau.
Po keletos minučių išlipome iš autobuso ir susikabine rankomis patraukėme link miesto centro.
Jis truputį papasakojo apie viską, ką aš norėjau apžiūrėti, įskaitant ir pasakojimą apie "Midnight Memories" klipo filmavimą bei O2 areną (aišku iš išorės), žinoma aš nebūčiau aš jei nepasidaryčiau daug asmenukių ir nuotraukų jo telefonu, nes manasis nebuvo itin geras. Tamsoje viskas buvo gražiai apšviestą ir tai suteikė ypatingumo objektams.
Galiausiai jis sugalvojo, kad mums buvo reikia paplaukioti kateriu.
- Juk vėlu, niekas nenuomuoja tokiu laiku. - Pavėliau jo plaukus stovėdama prieš jį Londono fone.
- Man išnuomuos ir nemokamai. - Išsitraukė telefoną ir kažkam paskambinęs paėmė mane už rankos ir nusivedė mane link kažko panašaus į prieplauką, nesu tikra kas tai buvo.
- Sveikas,- paspaudė ranką kažkokiam juodaplaukiui.
- Labas, kas ši žavi mergina? - Nužvelgė mano veidą, dėl ko aš pasijutau nejaukiai.
- Mano mergina, - nusišypsojo.
- Malonu susipažinti - Josh.
- Kristina.- Ištiesiau ranką.
- Gerai, lipkit. - Galva mostelėjo duodamas suprasti, kad mus reikia lipti.
Mane praleido lipti pirmą ir aš įsikibusi į Josh atsistojau ant katerio krašto. Pagrindas po mano kojomis susiūbavo kiek stipriau kai įlipo ir Niall, bet netrukus su jo pagalba atsidūrėme katerio priekyje ir juodaplaukis užvedė variklį.
- Ar jis ne policijos? - Apsisukusi apžiūrėjau jį.
- Kaip ir....
Supratau, kad mums čia nederėtų būti, bet nenorėdama kibti prie Niall tiesiog pasistengiau nekreipti dėmesio.
Rankinę pasidėjau prie kojų ir atsirėmiau į turėklus, jačiau kaip Niall rankos apsiveja liemenį, o smakrą padeda ant peties. Šyptelėjau. Buvo gera jį jausti šalia. Prieš mūsų akis buvo apšviestas Tower'io tiltas.
Jis apsukęs mane lėtai pabučiavo, o atsitraukė tik kai pritrūko oro. Tuo met suglaudžiau mūsų kaktas.
- Tai puikiausia mano gyvenimo akimirka.
TheSwegerGirl

Daliu skiriu __LiamGirl__ už mielą nuomonę dvidešimt antrąjame skyriuje ;)

Ačiū visoms už vote ;) labai smagu iš jūsų sulaukti tokių mielų komentarų :)
Rašiau beveik miegodama, nes norėjau įkelti Jums prieš mokyklą, todėl nepykit jei rasit klaidų ;)